Pateikiame pavyzdį, kaip 2024 metų spalio pradžioje yra sudaryta programa Australijos lengvosios atletikos bėgimo estafečių komandoms pasiekti medalius 2028 ir 2032metų Olimpinėse žaidynėse.
Dokumentas lietuvių kalba verstas automatiniu būdu, klaidas prašau atleisti, žemiau originalas anglų kalba.
Kviečiame į aktyvią sporto ir sveikatingumo dieną mūsų centre 2024 rugsėjo 22 dieną (sekmadienį) nuo 15 iki 19 val.
Visą popietę galėsite išbandyti skirtingas sporto šakas, bendrauti su treneriais, pasitarti dėl sau tinkamos veiklos, dalyvauti varžybose, laimėti prizus :
Kviečiami visi ir suaugę ir vaikai,nes kiekvienas ras sau tinkamą užsiėmimą.
Renginys nemokamas. Renginį finansuoja Vilniaus rajono savivaldybė.
Visą popietę jūsų sočiu skrandžiu rūpinsis BBQ Mafia, renginys be alkoholio.
Naujas sveikatingumo sezonas 4active sveikatingumo centras / Aurora Dream centre.
Nuo rugsėjo mėnesio registruotis jau galima, kol dar yra vietų į:
– suaugusiųjų fizinio stiprinimo treniruotes pimadieniais, trečiadieniais su Vilmantas Aušra
– paauglių fizinio stiprinimo treniruotė trečiadieniais su Vilmantas Aušra
– ir suaugusiems ir paaugliams po treniruotės – sveikatinimo pirtis
– pirmadieniais zumba suaugusiems su Raimonda Macienė
– antradieniais ir ketvirtadieniais šokių diena vaikams, ir suaugusiems su Justina Zemaityte Gaučienė
Tvarkaraščiai ir registracija: https://4active.pike13.com/schedule
Informacija: +37069824263, Vilmantas
Ar Lietuvos olimpiečiai pavydi JAV atletams vienkartinių premijų ar pastovaus palaikymo visą sezoną?
Olimpinis rutulio stūmikas Ryanas Crouseris gali būti vienas žmogus, bet jis iš esmės valgo už tris. Visą dieną valgydamas, įskaitant penkių kiaušinių omletą, ketvirtį kilogramo kalakutienos dešros, du dubenėlius avižinių dribsnių su mėlynėmis, kilogramą maltos jautienos arba vištienos ir 12 uncijų (340 gr.) ryžių, t. y. tiek maisto, kad jo užtektų tik vakarienei, maisto produktų sąskaitos išauga.
Crouser CNBC sakė, kad maistą gamina kaip keturių asmenų šeimai, vieną porciją atiduoda savo draugei, o kitas tris porcijas suvalgo pats. Savaitinė kelionė į „Sam’s Club” parduotuvę jam atsieina apie 200-250 JAV dolerių. Tai yra apie 1 000 JAV dolerių maisto produktams per mėnesį – daugiau nei dvigubai daugiau nei vidutinės amerikiečių namų ūkio išlaidos, kurios sudaro 475,25 JAV dolerio.
„Žiūriu į tai taip, kad tai gana didelė investicija į mano sportinius rezultatus, – sakė Crouseris.
Norėdamas išlaikyti savo ūgį (180 cm ūgio ir 320 svarų (145 kg) ir išlikti konkurencingas kaip pasaulio rekordininkas ir dukart olimpinis čempionas, kuris prieš šį mėnesį vyksiančias Paryžiaus olimpines žaidynes tikisi iškovoti trečią medalį, Kroseris per dieną suvartoja apie 5 000 kalorijų. Dideles išlaidas maistui jis vertina panašiai kaip darbo išlaidas, todėl, nepaisant didesnių sąskaitų, perka žole šeriamą jautieną ir ekologiškus produktus.
„Jei gaunu kokybiškesnį maistą, gaunu kokybiškesnes treniruotes”, – sakė jis. „Neabejotinai galiu pasakyti, kad geriau treniruojuosi ir geriau pasirodau. Kaip investicija, tai yra finansiškai prasminga.”
Tačiau pasiruošimo olimpinėms žaidynėms sąnaudos neapsiriboja vien tuo, kas patenka ant pietų stalo. Profesionalaus sportininko treniruotės yra brangios, o didelė kaina, norint net atvykti į žaidynes, jau nekalbant apie pragyvenimo šaltinį kaip nuolatiniam profesionalui, pavyzdžiui, Crouseriui, gali tapti reikšminga kliūtimi tiems, kurie tikisi varžytis didžiausioje sporto scenoje.
JAV sportininkai pasirengimui žaidynėms gali išleisti iki 100 000 JAV dolerių.
„Tai astronominė suma”, – „Mental Floss” sakė 2014 m. Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavęs skeletono bobslėjaus lenktynininkas Kyle’as Tressas. „Vien varžybų rogės kainuoja gerokai daugiau nei 10 000 JAV dolerių, o naujus bėgimo specialius batelius reikia pirkti po 1 000 dolerių. Tada dar reikia keliauti. Į kai kurias iš šių vietų, pavyzdžiui, slidinėjimo kurortą Prancūzijoje, nėra lengva nuvykti”.
Crouseriui šiek tiek finansiškai padeda rėmėjai, įskaitant bendradarbiavimą su maisto papildų kompanija „Thorne”, partnerystę su „Nike”, kuri jam moka kas ketvirtį reklamos atlyginimą, ir sporto valdymo organizacijos „USA Track & Field”, kuri padengia sportininko kelionės išlaidas. Net čempionas pripažįsta, kad būti nuolatiniu sportininku nebuvo savaime suprantamas dalykas, nors ir kilęs iš olimpinių lengvosios atletikos varžybų dalyvių šeimos. Prieš 2016 m. debiutą olimpinėse žaidynėse Kroseris 2015 m. Teksaso universitete siekė magistro laipsnio ir prisipažino, kad finansinė parama ir stabilumas palengvino jo nerimą dėl profesionalių varžybų.
„Šiuo metu man tai yra visiška paspirtis”, – 2019 m. „Forbes” sakė Crouseris. „Man tai labai reikalinga, nes jaučiu, kad galiu tam visiškai atsiduoti.”
Finansinė pagalba iš asmeninių pajamų
Kiti olimpiečiai nėra taip finansiškai remiami kaip Crouser. Šiaurės Karolinoje, gimęs Dylanas Beardas dirba 40 valandų per savaitę už „Walmart” skanėstų prekystalio, kad treniruotųsi olimpiniam 60 m barjerinio bėgimo atrankos bėgimui. Beardas, turintis visuomenės sveikatos magistro laipsnį, taupo savo „Walmart” atlyginimą, kad padengtų kelionės į Paryžių išlaidas (nors Tarptautinis olimpinis komitetas padengia daugelio sportininkų išlaidas). 25-erių metų vaikinas tuo didžiuojasi.
„Galų gale mano vardas yra susijęs su tuo, ką darau, – sakė jis. „Taigi taip, aš dirbu „Walmart” parduotuvėje delikatesų skyriuje, bet tai vis tiek reprezentuoja mane, o tai reprezentuoja daugelį kitų žmonių.”
Kiti būsimieji olimpiečiai treniruotes derina su darbu biure nuo 9 iki 5, o kiti pragyvena iš sodininkystės ar odontologijos.
Nors šie sportininkai gali rungtyniauti aukščiausiame savo sporto šakų lygyje, net ir tapus olimpiniu čempionu neužtenka tapti finansiškai stabiliu. Nors uždarbis įvairiose šalyse skiriasi, JAV olimpinis komitetas aukso medalių laimėtojams skiria 37 500 JAV dolerių, sidabro medalių laimėtojai uždirba 22 500 JAV dolerių, o bronzos medalių laimėtojai gauna 15 000 JAV dolerių.
Jeigu skaičiuosime, kad tai vienintelės sportininko pajamos per 4 metus, o visų JAV dirbančiųjų metinių pajamų mediana 2023 m. buvo 48 060 JAV dolerių (apie 4000 JAV dolerių per mėnesį).
Sportininkams, nesusidūrusiems su varžybų išlaidomis be jokio finansinio saugumo garantijų, palyginti menkos olimpiečių pajamos gali būti smūgis svajonėms.
„Būti be rėmėjų, negauti atlyginimo ir nepakankamo finansavimo sporto šakoje labai atsiliepia JAV komandos sportininkams, treneriams ir mūsų įrangai”, – „Vice” sakė baidarių sprinto olimpietė Shaye Hatchette.
JAV olimpinis ir parolimpinis komitetas padidino pastangas remti sportininkus, įskaitant 1,3 mln. dolerių stipendijų mokymuisi 2023 m. ir draudimo įmokų padengimą savo olimpiečiams ir parolimpiečiams, taip pat pradedantiesiems sportininkams, kaip teigiama 2023 m. jų ataskaitoje. Pirmadienį komitetas paskelbė kampaniją, kurios tikslas – surinkti 500 mln. dolerių, kad prieš 2028 m. olimpines žaidynes Los Andžele būtų investuota į JAV sportininkų švietimo galimybes, inovacijas ir sveikatingumą.
Dėl finansinio neapibrėžtumo, susijusio su buvimu olimpiniu sportininku, varžybų dalyviai vis dažniau pasikliauja rėmėjų parama. Nors sportininkams, turintiems nedidelį biudžetą, šios partnerystės su prekės ženklais yra pelningos, jos tapo nusistovėjusiais reklamos būdais ir prekės ženklo žinomumo didinimo pratybomis. Tokiems sportininkams, kaip LeBronas Jamesas, kurie kasmet uždirba milijonus iš atlyginimo ir prekių ženklų paramos, šis susitarimas yra pelningas. Tačiau kai kuriems olimpinių žaidynių dalyviams to tiesiog per daug.
„Žinodami, kad be finansavimo tos svajonės tampa sunkiau pasiekiamos, daugelis nusprendžia palikti sportą”, – sakė Hatchette’as. „O tie, kurie nusprendžia likti, turi būti patenkinti, kad išleidžia beveik viską, ką uždirba, kad galėtų treniruotis tokiu lygiu.”
paruošta pagal pagal Fortune straipsnį.
2023 metų Lietuvos nacionalinės sporto agentūros pranešime skaitome:
Šiuo metu valstybės stipendija mokama 179 sportininkams.
Iki 2022 m liepos 1 d. didžiausia valstybės stipendija buvo 1242 Eur, mažiausia – 138 Eur.
Šiuo metu (nuo 2023 m) šie dydžiai pakilę atitinkamai 2793 Eur ir 735 Eu
Iki įsigaliojant naujai Sporto įstatymo redakcijai ją gavo 134 atletai. Valstybės stipendijos mokamos 17 sporto šakų atstovų.
Daugiausia valstybės stipendijų – 29 – gauna krepšininkai, 24 – irkluotojai, 13 – plaukikai, 11 – baidarių ir kanojų irklavimo atstovai.
„Valstybės stipendininkų skaičius priklauso ne tik nuo Sporto įstatymo pasikeitimų, bet ir nuo sporto šakų pasiektų rezultatų aukščiausio lygio varžybose.
8 sporto šakose stipendininkų skaičius išliko toks pat arba sumažėjo.
Gaila, kad lengvaatlečių, gaunančių stipendijas, beliko tik 4, tačiau be disko metikų Mykolo Aleknos ir Andriaus Gudžiaus bei ieties metikės Livetos Jasiūnaitės kiti sportininkai nepateko tarp 16 stipriausių pasaulio arba 8 pajėgiausių Europos atletų.
Informacija apie 2023-24 metų finansavimus galite rasti: https://am.ltusportas.lt/infografikai/federaciju_finansavimas_2024
O kiek realiai kainuoja sportuoti aukštame lygyje:
Tiesiog paskaičiuokite pagal save, čia idėjos 10 mėnesių treniruočių ciklui per metus.
Lietuvos savo amžiaus penketukui
Lietuvos čempionas ir Europos dvidešimtuke savo amžiaus grupėje
Europos dešimtuke ir pasaulio dvidešimtuke jaunimo/suaugusiųjų grupėje
Š.m. sprinterių 12+ m amžiaus (paaugliams ir suaugusiems atskiros programos) stovykla Ispanijoje organizuojama 2024 lapkričio 01-08 dienomis, šalia Alikantės, Santa Polos mieste.
Skrydis iš Lietuvos lapkričio 01 d., į Lietuvą – 08 dieną.
Stovyklos programa:
Sprinto / greitumo stovykla Ispanijoje be bilietų į Alikantę: 900€. (7 naktys, 8 dienos),
įsk. apie 15 (30) skirtingų treniruočių, kiekvienam sportininkui individualizuojamas treniruočių planas)
Vietų skaičius ribotas iki 8 sportininkų (šiuo metu laisva 1 vieta likusi).
Dėl registracijos rašyti žemiau arba klausti telefonu: +370 698 24263 Vilmantas
Ir pradedančiajam ir patyrusiam bėgikui pagrindinis bėgimo „įrankis” yra bateliai, todėl norime pasidalinti moksliniais tyrimais, kurie apžvelgia batelių konstrukcijų ypatybes, kurios įtakoja į bėgimo efektyvumą, didina ar mažina traumų tikimybes.
Atsakymo čia nerasite, koks konkretus batelis yra geriausias Jums, nes tai individualus pasirinkimas, kai reikia atsakyti tik jums svarbius klausimus nuo to kelinti tai jums bateliai t.y. kaip dažnai keičiate batelius iki kokių rezultatų norite pasiekti bėgime, nes laisvalaikio bėgimui keliami tik sveikatinimo = traumų mažinimo iki sportininko = galimi kai kurie nepatogumai, kad tik pasiekti geresnį rezultatą.
Mokslininkai atliko meta analizę apie batelių konstrukciją t.y. apžvelgė 1260 mokslinių straipsnių nuo 1994 metų iki 2018 metų, kurie nagrinėjo bėgimo batelių konstrukcijos įtakas į skirtingas bėgiko problematikas, nuo sukuriamų smūgio jėgų, bėgimo ekonomijos iki traumų tikimybės.
Čia pateikiame tik išvadas, o visą straipsnį rasite čia.
Per pastaruosius dešimtmečius dauguma straipsnių buvo skirti vidurinio pado ir minimalistinėms konstrukcijoms tirti. Tyrimai su bėgimo batų konstrukcijomis patvirtino teigiamą poveikį sportiniam rezultatui ir bėgimo traumų mažinimui:
1) padidinus priekinės kojos lenkimo standumą bėgant optimaliu diapazonu, gali būti pagerinti rezultatus;
2) minkštesnė vidurinio pado medžiaga gali sumažinti smūgio jėgas ir apkrovos greitį;
3) storesnis viduris padas gali sukelti puikų sušvelninimo poveikį ir susilpninti smūgį smūgio metu, tačiau gali sumažinti pado pojūčius prisilietus;
4) minimalistiniai batai pagerintų bėgimo efektyvumą, įskaitant ekonomiškumą, padidintų Achilo sausgyslės skerspjūvio plotą ir standumą, bet taip pat paskatintų didesnę kulkšnies, metatarsofalango sąnario ir Achilo sausgyslės apkrovą, palyginti su įprastais batais. Pažymėtina, kad progresyvi treniruotė ir prisitaikymas atrodo būtinas ir rekomenduojamas naudojant minimalistinius batus.
Nors kulno išsiplėtimo, batų raištelių ir kulno taurės tyrimai buvo riboti, šios konstrukcijos parodė tam tikrų galimybių paveikti bėgimo stabilumui. Šių batų konstrukcijų vaidmuo ir sąveika pareikalautų tolesnių tyrimų.
Būsimi tyrimai taip pat turėtų parengti standartinius bandymų protokolus, kurie padėtų nustatyti mokslines rekomendacijas dėl optimalaus standumo, storio ir kulno nuleidimo atliekant įvairius bėgimo batų tyrimus ateityje.
Perskaičius tokias mokslininkų tyrimų išvadas daugelis norėtų konkretaus ir aiškaus atsakymo, kas yra geresni arba blogesni bateliai, nes pvz. 2 punktas apie minkštesnių batelių apkrovos mažinimą nesako, kad tai yra naudinga t.y. nemažina traumų tikimybės, tuo pačiu 1 išvada sako, kad išilginiai batelių stabilumas yra geras = pagerina sportinius rezultatus, o klientai, kurie parduotuvėje „perlenkia” batelius ir nustato „gerumą” yra klystantys.
Bet iš kitos pusės, jeigu jūs norite daugiau natūralaus bėgimo ir panaudoti sveikus savo raumenis jūs linkę įsigyti minimalistinius batelius apie kurių konstrukciją 4 išvadoje, bet kad tą efektyvumą pasiekti reikia investuoti į savo raumenų paruošimą tokiems bateliams t..y. tokiai bėgimo technikai.
Todėl dar kartą norisi pasikartoti ir patarti kreiptis individualios konsultacijos, nes tik išsiaiškinus poreikius, galime parinkti tinkamiausius Jums asmeniškai batelius, kurie garantuotai pagerintų, o ne pablogintų jūsų ir sveikatą ir sportinius rezultatus.
Bėgimo sezonui reikia naujų bėgimo batelių? Žinoma reikia juos tinkamai parinkti.
Nuo šiol galite tai atlikti ir nuotoliniu būdu:
Kviečiame į specializuotą jaunimo 8-12 metų greičio ugdymo ir fizinio stiprinimo stovyklą šalia Vilniaus
Pradžia balandžio 13 d. pirmadienį 10.00 val.
Pabaiga balandžio 17 d. penktadienį 14.00 val. (galimas buvimas ir iki 17.00 val.)
Stovykla unikali, nes:
Kodėl reikia dalyvauti stovykloje kalba patys dalyviai:
Pagal Lietuva-Čekija varžybų svarbiausių momentų (highlight) video medžiagą peržvelgiau lietuvių ir kai kurių čekų bėgimo technikos niuansus ir kitus kūno judesius.
Pirmiausiai žiūrėjome bėgimo technikos klausimus, kurie tarp lietuvių yra tragiškai blogi: didžiuma (ne visi) nemoka efektyviai ir greitai bėgti, nes nėra suformuoti teisingi raumenys ir nėra ugdomi treniruočių metu. Tas galioja ir Kalniečiui, ir Dimšai, ir Butkevičiui, ir Motiejūnui, ir Biručiui, ir Mačiuliui. Geriausiai pagal video atrodė Valinsko bėgimas.
Visose bėgimo nuotraukose matoma, kad koja yra ištiesiame per daug priekyje, statoma nuo kulno, kas sukuria stabdymo – pasipriešinimo judėjimui jėgą. Nėra suformuoti užpakalinių šlaunies raumenų pritraukiamieji judesių instinktai, todėl pralaimima šalia bėgančiam čekui pvz.:
Geriausiai pralaimėjimas greičio varžybose pasireiškė epizode, kai jaunasis čekų talentas Krejči tiesiogine prasme „išmaudė” nepaslankius ne tik kojomis, bet ir mąstymo greičiu dinozaurus Kuzminską su Mačiuliu. Jie nesugebėjo užsiimti aktyvios gynybinės pozicijos, nors sprintuoti čekas pradėjo dar savo aikštelės pusės 4-5 metrai prieš lietuvius:
Kuzminskas bandė suvadovauti, kad Mačiulis perimtų greitai atlekiantį čeką, kurio bėgimo technika yra super gera, palyginus su lėtapėdžiais lietuviais. Po vienos sekundės Kuzminskas dar bando grįžti į trasą, bet kojų darbas yra nevykęs ir pats neišlaikydamas pusiausvyros, dėl silpno kūno paruošimo beveik pargriūna atgal:
Tuo metu čekas puikiai sprintuodamas ramiai aplenkia abu lietuvius ir lengvai pelno taškus, palikdamas abudu lėtapėdžius už nugaros:
Atskiro paminėjimo nusipelno amžina ir jau nebepanaikinama Kalniečio kamuolio varymo technika, kurio aukštos trajektorijos kainavo Lietuvos rinktinei ir prarastus kamuolius. Šio pagrindinio krepšinio elemento nesugeba išmokinti ir jau niekas nebesitiki, kad pagerės (šalia pateikiame čeko sprinto metu kamuolio kėlimo aukštis):
Dar vienas elementas, kurio turima išmokinti pirmose klasėse, bet niekaip nepavyksta Kalniečiui yra perdavimas kaire ranka, žemiau pateikiamas vaizdas, kuris rodo, kaip bandydamas su artimąja!!! varžovui ranka perduoti kamuolį vos nepraranda jo:
Tai tiek trumpos analizės. Heiteriams ir krepšinio „specialistams” parašau, kad pilnai atskiriu, kad nuo kulno bėgama visada, kai judėjimas yra stabdomas, todėl tokių elementų neanalizavau. Taip pat dar žinau, kad krepšinis nėra sprintas ir būdamas kompleksinis judesys privaloma nagrinėti daug šoninių judesių. Taip pat neanalizavau daug matytų kūno nestabilumo, disbalansų variantų. Analogiška ir dar blogesnė (nors nežinau, ar gali būti blogesnė) situacija yra ir Lietuvos futbolo rinktinės narių bėgime (ypač sportininkų žaidžiančių tik Lietuvos klubuose).
Baigdamas vidurinę mokyklą tolimais metais kažkuriam/-iai klasės draugui įrašiau tuo metu populiariausios A.Mamontovo dainos „Kitoks pasaulis” žodžius: Žiūri aplink, stebiesi viskuo,
Daiktus matai savo šviesoj.
O jeigu viskas yra ne taip
Ir tu pasaulį regi atvirkščiai?
Tai vis daugiau ir daugiau prisimenu, kai mokinuosi ir bandau suprasti bėgimo problemas. Kasdiena žeria vis daugiau žinių, kad nieko nežinau… Ką prieš metus žinojau, jau dabar paneigia nauji moksliniai tyrimai, o jau kas prie 5 metus sužinota, šiandien seminare juokiamės…
Spalio 30-31 dieną Brigthon’e (UK) vyko Bėgimo konferencija, kurioje savo naujausius pranešimus skaitė 10 pasaulyje pripažintų ekspertų iš Australijos, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Didžiosios Britanijos.
Mintys po batų guru Simon Bartold paskaitos apie sportinių batelių evoliuciją ir ateitį:
Mus jau 42 metus apgaudinėja ir murkdo marketinginėse pelkėse didieji (ir mažieji) batelių gamintojai vis kartodami mokslo PANEIGTAS tiesas:
Taigi dabartinėse Lietuvos (ir ne tik Lietuvos) batelių parduotuvėse vis dar galime pamatyti išskirtas lentynas „stabilizuojančių”, neutralių ar kitokių „energizuojančių” batelių, vis dar bandoma parduoti batelius „pronuojančiai, ar supinuojančiai” pėdai. Pavyzdžiui:
Kiek tai susiję su šiuolaikinėmis mokslo žiniomis? Kai kiekvieną mėnesį jau daugiau, kaip 10 metų mes vis gauname naujus tyrimų rezultatus, kurie rodo, kad smūgio į žemę jėgą „minkštesnių” batelių yra didesnė, nei kietesnių.
Arba pronacija nėra lygi plokščiapėdystei: https://www.facebook.com/VilmantasAusra/posts/846125649077870
Taigi pakankamai daug yra tyrimų, kurie sako, kad ne batelių „suportas”, ar pėdų pronacija yra esminė bėgimo traumų nemažėjimo priežastis. O ši problema – bėgimo traumos, kurios kankina vidutiniškai apie 50% bėgikų kasmet (sistematinė analizė rodo nuo 19 iki 79% pasiskirstymą skirtingose grupėse) vis dar nėra niekaip išspręsta. Kodėl mes daugiau, nei 50 metų nežinome ar avalynę, kurią avime kasdieną yra sveika, ar sveikesnė? Kas vis tik įtakoja mūsų traumas bėgimo (ar sportavimo) metu ir kaip tai veikia avalynė ar ji visai neveikia?
Norintiems pakankamai aiškaus didžiausių bėgimo problemų sisteminio apibūdinimo siūlau naujausią 2019 metų spalio mėnesio apžvalgą su nuorodomis į mokslinius tyrimus: https://www.uptodate.com/contents/overview-of-running-injuries-of-the-lower-extremity
O norintiems nebesižvalgyti į praeities šešėlius artimiausiomis dienomis pateiksiu naujausių mokslinių tyrimų tendencijas, kurios be abejo paveiks mūsų avalynę artimiausiais metais.
Jūsų Vilmantas Aušra