Judesio analizė

Judesio analizė Lietuvos krepšinio rinktinėje

Pagal Lietuva-Čekija varžybų svarbiausių momentų (highlight) video medžiagą peržvelgiau lietuvių ir kai kurių čekų bėgimo technikos niuansus ir kitus kūno judesius.

Pirmiausiai žiūrėjome bėgimo technikos klausimus, kurie tarp lietuvių yra tragiškai blogi: didžiuma (ne visi) nemoka efektyviai ir greitai bėgti, nes nėra suformuoti teisingi raumenys ir nėra ugdomi treniruočių metu. Tas galioja ir Kalniečiui, ir Dimšai, ir Butkevičiui, ir Motiejūnui, ir Biručiui, ir Mačiuliui. Geriausiai pagal video atrodė Valinsko bėgimas.

Visose bėgimo nuotraukose matoma, kad koja yra ištiesiame per daug priekyje, statoma nuo kulno, kas sukuria stabdymo – pasipriešinimo judėjimui jėgą. Nėra suformuoti užpakalinių šlaunies raumenų pritraukiamieji judesių instinktai, todėl pralaimima šalia bėgančiam čekui pvz.:

Geriausiai pralaimėjimas greičio varžybose pasireiškė epizode, kai jaunasis čekų talentas Krejči tiesiogine prasme “išmaudė” nepaslankius ne tik kojomis, bet ir mąstymo greičiu dinozaurus Kuzminską su Mačiuliu. Jie nesugebėjo užsiimti aktyvios gynybinės pozicijos, nors sprintuoti čekas pradėjo dar savo aikštelės pusės 4-5 metrai prieš lietuvius:

Kuzminskas bandė suvadovauti, kad Mačiulis perimtų greitai atlekiantį čeką, kurio bėgimo technika yra super gera, palyginus su lėtapėdžiais lietuviais. Po vienos sekundės Kuzminskas dar bando grįžti į trasą, bet kojų darbas yra nevykęs ir pats neišlaikydamas pusiausvyros, dėl silpno kūno paruošimo beveik pargriūna atgal:

Tuo metu čekas puikiai sprintuodamas ramiai aplenkia abu lietuvius ir lengvai pelno taškus, palikdamas abudu lėtapėdžius už nugaros:

Atskiro paminėjimo nusipelno amžina ir jau nebepanaikinama Kalniečio kamuolio varymo technika, kurio aukštos trajektorijos kainavo Lietuvos rinktinei ir prarastus kamuolius. Šio pagrindinio krepšinio elemento nesugeba išmokinti ir jau niekas nebesitiki, kad pagerės (šalia pateikiame čeko sprinto metu kamuolio kėlimo aukštis):

Dar vienas elementas, kurio turima išmokinti pirmose klasėse, bet niekaip nepavyksta Kalniečiui yra perdavimas kaire ranka, žemiau pateikiamas vaizdas, kuris rodo, kaip bandydamas su artimąja!!! varžovui ranka perduoti kamuolį vos nepraranda jo:

Tai tiek trumpos analizės. Heiteriams ir krepšinio “specialistams” parašau, kad pilnai atskiriu, kad nuo kulno bėgama visada, kai judėjimas yra stabdomas, todėl tokių elementų neanalizavau. Taip pat dar žinau, kad krepšinis nėra sprintas ir būdamas kompleksinis judesys privaloma nagrinėti daug šoninių judesių. Taip pat neanalizavau daug matytų kūno nestabilumo, disbalansų variantų. Analogiška ir dar blogesnė (nors nežinau, ar gali būti blogesnė) situacija yra ir Lietuvos futbolo rinktinės narių bėgime (ypač sportininkų žaidžiančių tik Lietuvos klubuose).

Kodėl artimiausiu metu jūs girdėsite batų vibraciją?

Praėjusioje žinutėje rašiau apie tai ko nereikia tikėtis iš batelių parinkimo senų metodų, o šiandien porą įžvalgų apie naujausias batelių kūrimo tendencijas ir pagal ką jie yra kuriami.

Kas atidžiai nagrinėjo (o tokių yra labai labai maža :)) praėjusioje žinutėje cituotą Benno Nigg’o Naująją paradigmą galėjo matyti grafiką skirtais paviršiais bėgančio žmogaus raumenų įtempimų pasiskirstymą elektromiaografiniame tyrime:

ir prie paviršiaus charakteristikų pridėjus dar ir batelio medžiagos kietumą-minkštumą buvo išmatuotas energijos poreikis judant atitinkamu paviršiumi + atitinkamo kietumo vidurinio pado kombinacija sukuria atitinkamą ekonomiškesnį arbe daugiau energijos reikalaujantį judesį:

Matosi, kad mažiausiai energijos reikalaujantis paviršiaus/batų pado mechanizmas turi turėti minkštą ir klampų, daugiausiai energijos reikalaujantis yra kietas ir elastingas paviršius. Atkreipkime dėmesį, kad čia priešinguose poliuose atsidūrė pas mus dažnai sutapatinamos savybės “minkštas ir elastiškas”, kas rodo, kad “elastiškas” batelio padas yra neekonomiškas, juo bėgant reikia sunaudoti daugiau energijos.

Aukščiau minimi moksliniai tyrimai nors ir žinomi jau daugiau, nei 20 metų, bet avalynės gamintojų buvo (ir yra dar) visiškai ignoruojami ir vartotojams vis dar brukama teorija apie “minkštinančius” ir “amortizuojančius” batelius!!!!

2018 metais naujas tyrimas “Bėgimas labai minkštinančiais bateliais didina apkrovimo jėgas” dar labiau ir aiškiau išryškino, kad “minkštas batelių padas nesumažina, o padidina smūgio į žemę jėgą”

Kaip matome iš rezultatų ypač vertikali smūgio jėga padidėja didėjant greičiui. Dar vienas parametras buvo fiksuojamas blauzdos standumas (kietumas), kas irgi buvo didesnis “minkštesnio” – didesnio minkšto pado bateliuose (tyrimo metu Hoka Conquest, palyginus su Brooks Ghost 6 kaip vidutinio minkštumo-kietumo bateliais).

Taigi tyrimas pakankamai aiškiai parodė, kad bėgant su didesniais – minkštesniais bateliais:

  • blauzda yra apkraunama stipriau
  • vertikali apkrovimo jėga padidėja, ypač prie didesnių greičių

Kodėl taip atsitinka ir kokią įtaką batelių gamybai ir pasirinkimui tai gali turėti? Daromos keletą prielaidų:

  • Bėgimas aukštesniais – minkštesniais bateliais pakeičia kūno masės centro padėtį ir didėja atstumas, kuriuo bėgikas pažemėja ir padidina savo atramos jėgą
  • Minkštesni – aukštesni bateliai nepadeda raumenims prisitaikyti prie paviršiaus ir labiau yra apkraunami, kietėja
  • Reikalinga daugiau tyrimų ir skirtingais metodais, kad galima būtų patvirtinti daugiau hipotezių.

Šie ir kiti tyrimai veda mus vis prie to paties klausimo: o tai kodėl bateliai “negerėja” jau 60 metų, kodėl jie nemažina bėgiko traumų, kurios kaip buvo prieš 50%, taip ir lieka 50%. Tai visus tuos 60 metų batų pramonė tik kūrė marketinginius burbulus? Atsakymas turi būti aiškus – Taip, mus pramonė vis mulkina, sakydama, kad bateliai geresni, bet realiai rezultatai negerėja.

Bet ir batų pramonė bando atrasti “superbatelius”, kurie ne tik Kipchoge leistų nubėgti maratoną per 2.00 val. Ir Nike jau nuo 2018 metais giriasi, kad su jų Vaporfly4% bateliais “padeda laimėti varžybas”. Super didelis NewYork Times analitinis straipsnis leidžia mums pamatyti, kad tikrai bėgantieji su naujausiais bateliais pagerino savo rezultatus ilgose distancijose:

Tikrai įdomus ir didelis tyrimas, virš 16’000 bėgikų įkėlė savo duomenis į Strava ir buvo lyginami duomenys skirtinguose bėgimuose su skirtingais bateliais, bet vistik tai nėra mokslinis nepriklausomas tyrimas, bėgikai patys įkėlinėjo duomenis, gal kai kurių ir nenorėjo įkelti, kiek iš jų keitė batelius, nes gavo sponsorinius dovanai, o greitis didėjo, nes juk treniravosi daugiau per tuos metus…? Išvadose žurnalistai irgi rašo, kad gavo mažesnius pagerėjimo rezultatus, nei Nike finansuojamas tyrimas….

Taigi ar galima tikėti, kad Kipchoge 2valandas įveikė, nes turėjo “neleistinus”batelius?

Pop interneto platybėse sklandantys mitai apie šių batelių viduriniame sluoksnyje esančią (pradžioje buvo paskleista informacija apie 3 plokšteles) karboninę plokštelę, kuri ale padidina spyruoklės efektą yra daug kur jau paneigta, nes ne pati karboninė plokštelė, o padidintas specialių putų sluoksnis lygtai pakeičia (ar pagerina yra klausimas) bėgimo efektyvumą. Todėl kyla pakankamai aiškus klausimas, ar bateliai yra leistini bėgimui, nes Tarptautinės Lengvosios atletikos federacijos taisyklėse yra parašyta, kad atletai negali naudoti įrangos, kuri padeda sportininkams turėti pranašumą prieš kitus. Šis klausimas dar nagrinėjamas ir gal greitu metu šie ir kiti panašūs bateliai (tokius kuria ir artimiausiu metu išleis ir Brooks, ir Adidas, ir Saucony) bus uždrausti…?

Bet bėgikui, kuris mėgėjiškai bėgioja ir negauna dovanų iš sponsorių tokių ar kitokių batelių reikia pasirinkimo kriterijų, pagal ką pasirinkti batelius. Kadangi “senos” parinkimo technologijos “pagal pronaciją-supinaciją”,”pagal stabilumą – neutralumą”, “kūno vertikalumą su vidpadžiais ar be jų”yra seniena ir paneigtos aukščiau minimų mokslinių tyrimų didžiųjų batų gamybos monstrų laboratorijose bandome nuspėti vis tik, kaip parinkti – sukurti batelius, kurie pagaliau mažiau traumuotų bėgikus?????

Tie, kurie atidžiai nagrinėjo 2001 metų Benno Nigg’o naująją paradigmą atkreipė dėmesį, kad “Geri bateliai yra tie, kurie nedidina energijos sunaudojimo”, ir tam yra naudojama VO2max matavimas, stebimas kuo mažesnis nuokrypis nuo bėgimo basomis t.y. natūralaus bėgimo trajektorijų ir kurie nesukuria didelio nuovargio.

Šis punktas apie nuovargį batuose yra vienas aktualiausių, nes tai gali būti revoliucijų batelių pramonėje. Kaip vieną iš galimų nuovargio (ir su tuo susijusių traumų mažinimo) būdų jau kuris laikas yra nagrinėjamas vibracijos batų-kojų sistemoje mažinimo būdai. Kaip viena iš Nike Vaporfly4% batelių teigiamo efekto paslapčių ir yra ne stebuklingas “spyruokliavimas”, bet Kipchogei pritaikyto vibracijos mažinimo bateliuose sistema, kuri leido įveikti beveik laboratorinėmis (ne varžybinėmis) sąlygomis 2:00 val. rezultatą. Kuriami specialūs antivibraciniai produktai, jau yra sukurtų specialių batelių su vibracijos poveikiu Parkinso ligos pacientams ar jų kombinacijos jau instaliuojamos į batus:

bet didžiausias dėmesys šiuo metu paslapčia atliekamuose tyrimuose yra nukreiptas į nuovargio mažinimą per vibracijos mažinimą. Žinoma, kad šie produktai masinį vartotoją gal pasieks tik už penkmečio, nes tik tokiems, kaip Kipchoge galima atlikti tikslius galūnių matavimus su vibracijos davikliais, bet ateityje vis tiek priartėsime prie individualaus batelių pritaikymo asmeniui kūrimo, todėl gali būti, kad prieš perkant batelius judesio analizės laboratorijoje bus matuojamos ir vibracijos rezonansai.

Kodėl mes nežinome, ką ant kojų nešiojame

Baigdamas vidurinę mokyklą tolimais metais kažkuriam/-iai klasės draugui įrašiau tuo metu populiariausios A.Mamontovo dainos “Kitoks pasaulis” žodžius: Žiūri aplink, stebiesi viskuo,
Daiktus matai savo šviesoj.
O jeigu viskas yra ne taip
Ir tu pasaulį regi atvirkščiai?
Tai vis daugiau ir daugiau prisimenu, kai mokinuosi ir bandau suprasti bėgimo problemas. Kasdiena žeria vis daugiau žinių, kad nieko nežinau… Ką prieš metus žinojau, jau dabar paneigia nauji moksliniai tyrimai, o jau kas prie 5 metus sužinota, šiandien seminare juokiamės…

Spalio 30-31 dieną Brigthon’e (UK) vyko Bėgimo konferencija, kurioje savo naujausius pranešimus skaitė 10 pasaulyje pripažintų ekspertų iš Australijos, JAV, Kanados, Naujosios Zelandijos ir Didžiosios Britanijos.

Mintys po batų guru Simon Bartold paskaitos apie sportinių batelių evoliuciją ir ateitį:

Mus jau 42 metus apgaudinėja ir murkdo marketinginėse pelkėse didieji (ir mažieji) batelių gamintojai vis kartodami mokslo PANEIGTAS tiesas:

  • jėga, kuria smūgiuojama į žemę kiekvieno žingsnio metu, nėra tiesiogiai susijusi su traumų dažnumu, tai Benno Nigg’as dar kartą įrodė savo 2001 metais paskelbtame ypatingai svarbiame tyrime (pirmą savo publikaciją jis atliko jau 1977 metais)- “Naujojoje paradigmoje”
  • batelių (tiksliau jų pado – tarppadžio angl. midsole) minkštumas nėra traumas mažinantis faktorius
  • visi batelių skirstymai į stabilius, neutralius ir kitokius pagal stabilumą yra niekiniai ir prekių lentynose negali būti skirstomi ar siūlomi pirkėjams. Apie tai rašiau jau savo “atsiprašyme apie neteisingus savo tyrimo metodus”
  • “Naujoje paradigmoje” įrodyta, kad “bėgikai neturi didesnio osteoatrito, nei nebėgikai” (“lietuviškai populiariai” paaiškinimas “kelių sąnarių bėgimas nesudrožia”)
  • “Bėgimas ant kieto pagrindo nesukelia daugiau traumų, nei ant minkštesnio pagrindo” (lietuviškai populiariai – bėgimas miško takeliu nėra “geresnis”, nei asfalto keliu)
Bėgimo mitų paneigimas
Simon Bartold pranešimas RCL2019 Brighton’e

Taigi dabartinėse Lietuvos (ir ne tik Lietuvos) batelių parduotuvėse vis dar galime pamatyti išskirtas lentynas “stabilizuojančių”, neutralių ar kitokių “energizuojančių” batelių, vis dar bandoma parduoti batelius “pronuojančiai, ar supinuojančiai” pėdai. Pavyzdžiui:

lietuviškos “specializuotos” bėgimo parduotuvės paslaugų aprašymas

Kiek tai susiję su šiuolaikinėmis mokslo žiniomis? Kai kiekvieną mėnesį jau daugiau, kaip 10 metų mes vis gauname naujus tyrimų rezultatus, kurie rodo, kad smūgio į žemę jėgą “minkštesnių” batelių yra didesnė, nei kietesnių.

Arba pronacija nėra lygi plokščiapėdystei: https://www.facebook.com/VilmantasAusra/posts/846125649077870

Taigi pakankamai daug yra tyrimų, kurie sako, kad ne batelių “suportas”, ar pėdų pronacija yra esminė bėgimo traumų nemažėjimo priežastis. O ši problema – bėgimo traumos, kurios kankina vidutiniškai apie 50% bėgikų kasmet (sistematinė analizė rodo nuo 19 iki 79% pasiskirstymą skirtingose grupėse) vis dar nėra niekaip išspręsta. Kodėl mes daugiau, nei 50 metų nežinome ar avalynę, kurią avime kasdieną yra sveika, ar sveikesnė? Kas vis tik įtakoja mūsų traumas bėgimo (ar sportavimo) metu ir kaip tai veikia avalynė ar ji visai neveikia?

Norintiems pakankamai aiškaus didžiausių bėgimo problemų sisteminio apibūdinimo siūlau naujausią 2019 metų spalio mėnesio apžvalgą su nuorodomis į mokslinius tyrimus: https://www.uptodate.com/contents/overview-of-running-injuries-of-the-lower-extremity

O norintiems nebesižvalgyti į praeities šešėlius artimiausiomis dienomis pateiksiu naujausių mokslinių tyrimų tendencijas, kurios be abejo paveiks mūsų avalynę artimiausiais metais.

Jūsų Vilmantas Aušra

Kai žaidėjas (jo centrinė nervų sistema) nėra pripratusi prie kitokios dangos

įvyksta traumos

Lietuvis medikas griauna mitus: bėgti basam geriau nei su bateliais

https://sportas.lrytas.lt/tai-bent/lietuvis-medikas-griauna-mitus-begti-basam-geriau-nei-su-bateliais.htm

Jokie bėgimo bateliai jums greičiausiai nereikalingi – geriausia bėgti basam. Iš pirmo žvilgsnio tokia frazė gali pasirodyti absurdiška, tačiau būtent taip tikina podiatrijos specialistas Vilmantas Aušra.

Jis nebijo griauti stereotipų ir aštrių frazių: „Judesio analizėje vadovaujuosi Leonardo da Vinci pasakymu: visada abejok. Dar pridedu nuo savęs: arba/ir pagrįsk paskutiniais moksliniais tyrimais“. Birštone medikas kalbės apie žmogaus biomechaninius veiksnius, kurie veikia bėgime. „Grubiai kalbant, bėgimo batelių pasirinkimas yra ne batelių reikalas. Tai žmogaus raumenų ir žmogaus išsivystymo reikalas. Dažnai žmonės to nežino ir batelius perka kurie papuola, negalvodami, kam jie skirti“, – pastebėjo V.Aušra. Pirmiausia specialistas ištiria, kaip žmogus juda. Tik tuomet galima atsakyti į visus klausimus, o atsakymai gali būti visiškai netikėti.

„Bateliai yra niekam nereikalingi, nes bateliai gadina bėgimą, gadina bėgimo techniką. Apie tai ir kalbėsiu – ar reikalingi bėgimo bateliai? Jie dažnai apskritai nereikalingi, nes žmogus biomechanine prasme geriau bėga basas, nei su bateliais. Bateliai, o ypač jei blogai parinkti, labai dažnai iškraipo. Visa esmė, kad reikia žvelgti giliau“, – patarė V.Aušra.

Medikas pastebi, kad žmonės skuba į bėgimo trasą mažai išmanydami apie savo kūną ir jo galimybes. „Visuomet tai lyginu su kraujo grupe – juk visi žino savo kraujo grupę. Čia lygiai taip pat. Jei norite bėgti maratoną, kuris yra didelis išbandymas kūnui, jūs turite žinote, kaip judate. Jeigu jūs to dalyko nežinote, jūs nežinote savo galimybių. Jūs nežinote, kurios pusės raumenys silpni, jūs to neįtariate. Tai yra 42 km, 42 tūkst. žingsnių. Jei dalinsime per pusę, tai bus 84 tūkst. žingsnių. Kiekvieno žingsnio metu mes turime smūgį, kuris yra 200-300 kg svorio jėgos. Tai mes gausime daugiau nei 20 tonų, kurias žmogus gauna bėgimo metu. Visa tai eina per čiurną, per kelią, per dubenį, per stuburą. Niekur kitur jis nedingsta“, – pasakoja V. Aušra. Kiekvienam bėgikui, net ir mėgėjui, patartina tiksliai žinoti, kur tenka didžiausias krūvis. „Problema ta, kad žmogus per daug save apkrauna, nežinodamas savo galimybių. Reikia investuoti į tyrimą, kad daugiau sužinoti apie save.

Lietuviai ateina pas bet kokį gydytoją ir jis visuomet sako, kad bėgimas žaloja kelius. Tai mitas, kuris yra visiška nesąmonė. Patys keliai nesukuria jokios jėgos. Tai lietuviai, kaip ir viso pasaulio žmonės, dabar sėdi prie kompiuterio, prie stalo ir atrofavę savo dubens ir stuburo raumenis. Kai jie atsistoja ir bėga, jų stuburas ir dubuo neveikia. Tada atsiranda disbalansas ir pradedama linkti į vieną ar kitą pusę. Esmė ne kelių problema – keliai turi tik atlaikyti jėgą. Reikia stiprinti dubenį ir stuburą. Žmonės pakyla ir bando bėgti“, – sakė specialistas. Reklaminėse kampanijose gamintojai žada, kad bėgimo bateliai padės įveikti distanciją. „Pagal fizikos dėsnius to negali būti, juk energija iš nieko neatsiranda. Energija yra sugeriama į batą ir kažkiek atiduodama. Bet geriausi bateliai atiduoda tik 50 proc. energijos.

Bateliai iš esmės nesukuria energijos, o tik pablogina, sumažina, todėl ir kyla klausimas: gal geriau bėgti basom, nes nėra tarpinės, kuri blogina bėgimą?“, – retoriškai klausė medikas. Bėgimo batelių padas turi būti kuo storesnis. Šią plačiai paplitusią frazę girdėjo ne vienas. Tačiau ir šiuo atveju V. Aušra nesutinka. „Parduotuvėje pardavėjai siūlo duoti pačius minkščiausius batelius, kad apsaugoti kelius. Absoliutus mitas. Minkštų batelių nereikia, nes minkšti bateliai daugiau sugeria energijos ir daugiau nieko neduoda. Gal jie per daug minkšti ir koja ima linkti į kurią nors pusę ir jie dar labiau pablogina ir dar labiau padidina apkrovą į šoną, tačiau pirkėjui tai labai gerai skamba. Jis galvoja, kad užsidės pagalves ant kojų ir lėks. Bateliai negali atlikti didesnės funkcijos, nei leidžia fizika“, – sakė V. Aušra.

Skaitykite daugiau: https://sportas.lrytas.lt/tai-bent/lietuvis-medikas-griauna-mitus-begti-basam-geriau-nei-su-bateliais.htm?utm_source=lrExtraLinks&utm_campaign=Copy&utm_medium=Copy