Ligos ir traumos

Bolto „ok” sublyksėjo kaip jo žaibas

„Ok.” Vienas žodis, kuriuo Usain’as Boltas atsakė visam „Enhanced Games” cirkui

Įžanga (lead): Gegužės 24-osios naktį, likus kelioms valandoms iki „Enhanced Games” Las Vegase pirmojo bėgimo, Usain’as Boltas savo „X” paskyroje paskelbė tviną iš dviejų raidžių: „Ok.” Be šauktuko. Be emoji. Be jokio paaiškinimo. Per parą įrašas surinko 243 tūkstančius peržiūrų, 2 769 patiktukus ir 86 citatas. Tai buvo bene populiariausia jamaikiečio žinutė per visą jo socialinių tinklų karjerą – ir, pasirodė, taikliausia.

#image_title

1. Kas yra „Enhanced Games” ir ko jos siekė

„Enhanced Games” – tai privatus, privačių investuotojų remiamas projektas, kuriam viešojoje retorikoje pavyko kovoti su Pasaulinės antidopingo agentūros (WADA) ideologija ir paskelbti varžybas, kuriose draudžiamų preparatų vartojimas ne tik nebaudžiamas, bet ir aktyviai pristatomas kaip „mokslinės pažangos demonstracija”. Po dvejus metus trukusių derybų ir 2024 m. atidėjimo, organizatoriai galiausiai pasiekė savo: 2026 gegužės 24 d. Las Vegaso „Resorts World” arenoje surengė pirmąją varžybų dalį – su 25 milijonų JAV dolerių prizinio fondu ir milijono dolerių premijomis už „pasaulio rekordus.”

Pagrindinis renginio reklamai panaudotas vardas – buvęs JAV sprinto čempionas Fredas Kerley, 2022 m. pasaulio čempionato laimėtojas, į šias varžybas pateko kaip „švarus” sportininkas, tačiau aktyviai komentavo, kad 17 metų senumo Bolto rekordas „bus sugriautas”. Greta jo – Liberijos atstovas Emmanuel Matadi, kuris pateko į „enhanced” kategoriją ir prie sprinto ruošėsi su atvirai paskelbta farmakologine programa. Visi kiti vyrų 100 m starto sąraše esantys sportininkai buvo arba sustabdę karjerą, arba po dopingo sankcijų, arba paskutiniai realūs startai – dar 2024 m. olimpinį sezoną.

2. Kas iš tikrųjų įvyko Las Vegase

Atsakymas, kurio bijojo organizatoriai, atėjo per pirmąsias varžybų valandas. Vyrų 100 m finale Kerley laimėjo per 9,97 s. – tiksliai tokiu pat laiku, kuris 2024 m. Paryžiaus olimpiniame finale būtų jį palikęs paskutinį aštuoneto pozicijoje. Matadi atbėgo antras (10,05 s.). Iki Bolto 9,58 s. rekordo (Berlynas, 2009 m.) – beveik 0,4 sekundės. Tai amžinybė šimto metrų distancijoje.

Sąlygos, beje, buvo idealios pagal kiekvieną įmanomą kriterijų. Las Vegaso oro temperatūra finalo metu siekė 33°C – beveik viršutinė riba, ties kuria sprinterių startai šuoliuoja į priekį. Aerodinaminės dangos, kvalifikuotos masažo brigados, individualios kvėpavimo paskirstymo programos – viskas, apie ką dauguma elitinių sportininkų gali tik svajoti. Kerley po finalo buvo akivaizdžiai sukrėstas: prieš teisėtą bėgimą atletai padarė du klaidingus startus, ir, sprinterio žodžiais, „prarado ritmą”, tačiau objektyviai – tai buvo varžybos, kuriose viskas, kas tik įmanoma, buvo pasiūlyta dviem pripažintiems pasaulio lygio sprinteriams. Ir vis tiek – 9,97. Tai blogesnis laikas, nei Kerley pats yra pasiekęs 2022 m. „švariomis” sąlygomis (jo asmeninis – 9,76).

Moterų 100 m bėgime Tristan Evelyn (Barbadosas) laimėjo per 11,25 s. – laikas, kuris pasaulio čempionato finale net nebūtų kvalifikavęs į pusfinalį. Ji laimėjo 250 tūkst. JAV dolerių. Tačiau objektyvi šių varžybų kalba – tai laikas, kuris yra arti gero Lietuvos rajoninio čempionato lygmens.

3. Vieną pasaulio rekordą vis dėlto pavyko „sumušti” – bet kontekstas viską apverčia

Vienintelis renginio „auksinis ženklas” priklausė plaukimui. Graikų plaukikas Kristian’as Gkolomeev’as 50 m laisvuoju stiliumi įveikė per 20,81 s. – greičiau, nei oficialus „švarus” pasaulio rekordas (20,88 s.; Cameron’as McEvoy’us, Australija, 2024 m.). Kombinacija prizinio fondo: 250 tūkst. JAV dolerių už 1-ąją vietą plius 1 mln. JAV dolerių premija už „švaraus” pasaulio rekordo įveikimą. Visus tris ketvirtadalius milijono dolerių Gkolomeev’as išsivežė į Atėnus.

Tačiau ši „rekordo sensacija” yra didžiausias įrodymas, kad organizatoriai PUIKIAI ŽINOJO, jog be papildomos technologijos farmakologijos vienos neužteks. Gkolomeev’as plaukė su sintetiniu „polyurethane supersuit” kostiumu, kuris 2010 m. buvo uždraustas oficialiose FINA varžybose būtent dėl per stipraus slydimo poveikio. Iki šio draudimo vienais 2009 m. pasaulio čempionatas pasipildė 43 pasaulio rekordais per 8 dienas; iš viso „supersuit” eros 2008–2009 metais užfiksuota daugiau nei 200 plaukimo pasaulio rekordų.

Kitaip tariant, „Enhanced Games” pateikė ne mokslinį dopingo įrodymą – jie pateikė tai, ką sportas jau senokai žinojo: leiskite vėl naudotis 2009 m. įranga, ir žmogus 1/100 sekundės pagerins „švarų” rekordą. McEvoy’us, beje, vandenyje šių metų pradžioje jau plaukė 20,88 – be jokio kostiumo, be jokių fanfarų. Galimas dalykas, jog dar šiais 2026 metais jis šį rekordą pagerins savaime, paprasčiausiu būdu. Bet jam niekas neduos 1 mln. JAV dolerių, nes jis nepatekęs į „Enhanced” marketingo schemą.

4. Bolto „Ok.” – kodėl tai genialiau už bet kokį pareiškimą

Per kelias dienas iki varžybų Kerley’us viešai grasino, kad „Bolto 9,58 bus sugriauta. Pamatysite.” Žiniasklaida prašė Bolto reakcijos. Jis nedavė interviu, atsisakė viešų pasisakymų, nedalyvavo „Sky Sports” ir CNN diskusijose. Vietoj to, likus kelioms valandoms iki vyrų 100 m finalo, jamaikietis paskelbė į „X” platformą tą vieną žodį.

„Ok.” Tai buvo idealus Bolto stiliaus atsakymas. Be agresijos. Be poliarizacijos. Be moralizavimo. Tiesiog – „gerai, eikit, bandykit”. Žaidimo teorijoje tai vadinasi „passive signaling”: tu nekovoji su priešininku, leidi jam pačiam parodyti savo silpnumą. Boltas tai padarė per metaforų lygiausią dviženklį tweet’ą šių dešimtmečių istorijoje.

Po varžybų to paties tweeto komentaruose pasipylė ovacijų banga: nuo „Net nereikėjo nieko sakyti, Usain” iki „Tai didžiausias sportininko atsakymas po Ali’aus ‘I’m the greatest'”. Tweet’as iš 0,55 val. nakties Karibų laiko per 24 valandas surinko 243 tūkst. peržiūrų, 2 769 patiktus, 381 dalybą ir 86 citatas. Tai – įrašas, kuris taps sportinio piliečių žurnalo katalogo dalimi.

5. Ko mokomės? Trijų dalių išvada lengvosios atletikos bendruomenei

Pirma: „Dopingas + technologija + stabilus finansavimas ≠ pasaulio rekordas.” Tai pamatinis šių varžybų rezultatas. Visus šiuos kompasus turėjo Kerley, Matadi, ir net britas Lewis (pasitraukęs iki finalo). Visi turėjo galimybę be jokios sankcijos vartoti tai, ką tik norėtų. Ir vis tiek geriausias laikas – 9,97. Tai stipriausias antidopingo argumentas šių metų sezone, ir, ironiškai, jį suvirino patys „Enhanced Games” organizatoriai. WADA šios savaitės pareiškime atvirai juokavo: „Mes neplanavome organizuoti antidopingo demonstracijos, bet ‘Enhanced Games’ padarė tai už mus.”

Daugiau nei vieno dešimtmečio aukšto lygio sprinto skandalai – Ben’as Johnson’as (1988), Tim’as Montgomery (2002), Justin’as Gatlin’as (2006), Marion’as Jones’as (2007), Tyson’as Gay’us (2013) – visada baigdavosi tuo pat: laikinai patobulinti rezultatai, ilgalaikė kaina. Boltas, kurio karjeroje ne kartą buvo užfiksuoti antidopingo kontrolės atvejai (oficialiai – per 100 vienkartinių patikrinimų), niekada nebuvo įsivėlęs į skandalą. Jo 9,58 – su seniausiomis kategorijos „spike” tipo bateliais, be kostiumo, ant Berlyno Olimpinio stadiono tartano, prieš dopingo vartotojus Gay’ų ir Gatlin’ą. Tai sportinis šedevras, kurio kontekstas iki šios dienos nesikeičia.

Antra: „Pinigai svarbu, bet rekrutavimui jų neužtenka, jeigu nepritrauki rimtų vardų.” Į 100 m starto sąrašą atvyko aštuoni sportininkai – iš jų penki paskutinį svarbų startą turėjo arba 2023 m., arba ankstesnės karjeros pabaigos taške. Ten nebuvo nei Noah’aus Lyleso, nei Kishane’o Thompson’o, nei Letsile Tebogo, nei kitų pirmųjų penketų pasaulio sprinto piramidės. Net su kelio milijonų dolerių prizu „Enhanced Games” negalėjo prisitraukti realių pretendentų į rekordą. Tai signalas, kad ir vadinamasis „Grand Slam Track” (kuris šių metų pradžioje sustabdė veiklą) – jo nelaimi vieną svarbų dalyką: tikrosios žvaigždės rinkosi pavasarį 2026 m. ne dėl pinigų, o dėl prestižo, oficialių pasaulio rekordų bei Birmingemo Europos čempionato ir Tokijo pasaulio čempionato.

Trečia: „Jamaikos pavyzdys – greitis gimsta ne iš PKB, o iš kultūros.” Vienas iš paviršutinių komentarų, kurie šiomis dienomis pasirodė po Bolto įrašu, skambėjo taip: „Kaip galima palyginti Jamaikos 2,8 mln. gyventojų su 330 mln. JAV ar 1,4 mlrd. Kinijos?” Tai gana absurdiškas argumentas, kaip pažymėjo ir pats Boltas savo 2014 m. autobiografijoje. Jamaika – 4 stadionai visam saliniam kraštui, nei vienos pilnavertės uždaros lengvosios atletikos arenos, jokios „europinio standarto” sporto salės. Vietoj to – tropinė karštis, gilios skurdo problemos, salos vidaus įtampa, kuri kelis kartus per dekadą virsta paskelbta krizine padėtimi. Ir vis tiek – penki paskutiniai vyrų 100 m olimpiniai čempionai (2008, 2012, 2016, 2024) yra arba jamaikiečiai (Boltas, Thompson’as), arba JAV atletai. Iš Lietuvos perspektyvos tai paprasčiausias įrodymas: greitis nepriklauso nuo pinigų, o nuo treniruočių kultūros, vietinio bendruomeniškumo ir vaikų masinio dalyvavimo.

Pabaiga: Ar bus antras „Enhanced Games” sezonas? Į šį klausimą skeptiškai žiūri ir patys investuotojai – po pirmosios edicijos finansinę pertvarką planuoja kelti tris pagrindinius klausimus: ar pavyks pritraukti aktyvius (ne tik pasibaigusių karjerų) sportininkus; ar pavyks gauti bent vieną JAV televizijos partnerį (CBS, FOX, NBC visi atsisakė; tik „streamingas” išliko); ir ar pavyks teisinę poziciją apsaugoti nuo WADA reakcijos, kuri jau pareiškė, jog dalyvavę sportininkai bus apkaltinti visam laikui draudžiami dalyvauti oficialiose varžybose. Bolto „Ok.” atsakymas, paradoksaliai, gali tapti antra epitafija visam projektui.

Trijų savaičių karščio aklimatizacijos protokolas: 2026 m. tyrimai parodo, kas iš tikrųjų pagerina ištvermę

Rugpjūčio mėnesį vyksiantis Europos čempionatas Birmingeme, Tokijo pasaulio čempionatas ir vasaros pikinis maratonų grafikas Pietų Europoje vėl iškelia į pirmą planą klausimą, kurio dauguma mėgėjų treniruotės plane praleidžia: kaip paruošti organizmą sportuoti karštyje. 2026 m. balandžio mėn. Mineapolio mieste vykusio Amerikos fiziologų suvažiavimo („American Physiology Summit“) metu pristatyti nauji tyrimo rezultatai patvirtina: net trijų savaičių struktūrinis karščio aklimatizacijos protokolas iš esmės pakeičia, kaip organizmas tvarko vandenį, druskas ir „mūšio tempą“ sudėtingomis sąlygomis.

#bėgimas karštyje

Naujasis tyrimas: 23 bėgikės, 3 savaitės, palaipsninis kaitinimas

Naujajame tyrime dalyvavo 23 gerai parengtos ištvermės bėgikės. Jos buvo padalintos į grupes — vienos treniravosi neutraliomis sąlygomis, kitos — pagal palaipsninio kaitinimo protokolą: pirmąją savaitę treniruotės vykdavo per 100 °F (~38 °C), antrąją — 104 °F (~40 °C), trečiąją — beveik 108 °F (~42 °C). Trukmė — du užsiėmimai per savaitę po 30 minučių. Rezultatas — moterys, treniravusios karštyje, geriau toleravo aukštą temperatūrą bei rodė savybes, kurias šiuolaikiniai treniruočių mokslo specialistai vadina „ištverme išlaikyti tempą be nuovargio“ (angl. durability).

Tai patvirtina ir kitus pastarųjų metų darbus. Apžvalginiai tyrimai rodo, kad 10–14 dienų karščio treniruočių blokas gali pagerinti laiko trumpinimo testo (angl. time trial) rezultatus 6–8%. Tačiau svarbu suprasti, kad poveikis nėra nuolatinis — adaptacijos privalumai pasiekia piką maždaug ketvirtąją savaitę po programos pabaigos, o po 3 savaičių, nustojus reguliariai veikti karščio, prarandama apie 75% efekto.

Praktiškai trenerio bagaže šią vasarą

  • Periodizacija: planuokite 2–3 savaičių karščio bloką likus 3–4 savaitėms iki pagrindinių startų. Pavyzdžiui, jei startas Birmingeme — rugpjūčio 10 d., karščio blokas turėtų vykti maždaug nuo liepos 15 d. iki liepos 31 d.
  • Dozavimas: 30–60 min sesijos 2–4 kartus per savaitę. Vis didinant arba aplinkos temperatūrą, arba treniruotės intensyvumą — bet ne abu vienu metu.
  • Stebėjimas: matuokite kūno svorį prieš ir po treniruotės (prakaito netekimas), pulsą tomis pačiomis tempo sąlygomis. Adaptacijos rodiklis — mažėjantis pulsas tame pačiame tempe.
  • Saugumas: niekada neperženkite individualios tolerancijos ribos. Pradedantiesiems ir vaikams — protokolas netinkamas; reikia gydytojo konsultacijos.
  • Hidratacija: 6–8 ml/kg svorio iki treniruotės, 4–6 ml/kg svorio karštos sesijos metu, papildant elektrolitais.

Kodėl tai aktualu Lietuvos treneriams

Pirmiausia — vasaros startai vis dažniau vyksta esant +30 °C ir aukštesnei temperatūrai, o sportininkai, kurie treniruojasi „švelnioje“ Lietuvos vasaroje, atvyksta į Pietų Europą be jokio karščio adaptacijos rezervo. Antra — nauji duomenys leidžia atsisakyti pasenusio „daugiau išgerk vandens — ir bus gerai“ požiūrio. Tai jokia magija — tai konkrečios fiziologinės adaptacijos: didesnis prakaito tūris, mažesnė druskų netektis prakaite, padidėjusi plazmos masė, geresnė šilumos „nutekinimo“ sistema.

Galiausiai — alternatyva, jei nėra galimybės treniruotis lauke karštyje: pasyvi aklimatizacija (pirtis po treniruotės 15–25 min, 2–4 kartus per savaitę) pagal pastarųjų metų tyrimus duoda apie 60–70% aktyvaus karščio protokolo efekto. Lietuvoje pirtis — beveik nacionalinis paveldas, todėl praktikuoti jį atletiškai treniruočių kontekste — visiškai realu.

Šaltiniai

Miegas – galingiausia trenerio priemonė: 2026 m. atsigavimo mokslas elito sportininkams

Naujausi 2026 m. moksliniai darbai vis garsiau kartoja tą pačią išvadą: miegas yra galingiausias ir kartu dažniausiai nepakankamai naudojamas atsigavimo įrankis sportininkams. Treneriams, kurie iki šiol planavo savaitę tik per bėgimo kilometrus ir svorio salės pratybas, tai yra aiškus signalas perskirstyti prioritetus sezono plane.

#popiečio miegas ypač vertingas

Suaugusiems rekomenduojama 7–9 valandų miego per parą, tačiau elito sportininkai – ypač ištvermės discipliny atstovai – dažnai turi siekti 8–10 valandų nakties miego, o didelio krūvio savaitėje net daugiau. Tai būtina, kad raumenys galėtų iš tiesų atsistatyti, imuninė sistema neapsileistų, o nervų sistema sugebėtų įsisavinti naujų pratimų motorinius pokycĪius.

Fiziologiškai labai svarbu, kad augimo hormonas, būtinas raumenų baltymų sintezei ir audinių atstatymui, yra išskiriamas pirmiausia lėtųjų bangų (NREM) miego etape. Testosteronas taip pat didžiąja dalimi išskiriamas miego metu. Tyrimai rodo, kad sportininkai, miegantys mažiau nei 7 valandas per parą, turi išmatuojamai žemesnius augimo hormono ir testosterono lygius nei tie, kurie miega 8 valandas ar daugiau. Tai tiesiogiai veikia tiek adaptaciją prie krūvio, tiek atsigavimą po traumų.

Praktinėje trenerio dienotvarkėje 2026 m. aiškiai matoma tendencija – popietiniai snūstelėjima („nap”) integravimas kaip formalus protokolas. 20–30 minučių trukmės popietinis miegas (apie 13.00–15.00 val.) pagerina popietinį budrumą, reakcijos laiką ir fizinio darbo kokybę. Specifiškai prieš sunkias treniruotes ar tarptautines varžybas patartina sąmoningai padidinti nakties miego kiekį per kelias dienas – tai pagerina ištvermę ir mažina traumų riziką.

Miego deficitas (≤7 val. naktyje arba nuolatiniai prabūdimai) sportininkams nuosekliai siejasi su prastesniais fiziniais ir kognityviniais rezultatais, prailgėjusiu atsigavimu, susilpnėjusia imunine reakcija ir didesnėmis traumų tikimybėmis. Lietuviškiems 4active.lt skaitytojams primintina: „Pailsiekime” yra ne komforto klausimas, o sezono dalis.

Praktinės rekomendacijos Lietuvos treneriams ir trenerėms:

  1. Sezono pradžioje su sportininku sutarkite norminę miego ribą (8–9 val.) ir stebėkite ją per pildomus dienoraščius arba išmaniųjų laikrodžių statistiką.
  2. Aukšto krūvio savaitėms suplanuokite 1–2 popietines 20–30 min. popietinio snūstelėjimo zonas.
  3. Bent 3 dienas prieš svarbias varžybas sąmoningai padidinkite miego kiekį – tai miego padidinimo „sleep extension” pikas.
  4. Skubiose situacijose (pvz. naktinis transportas) treneriai gali rekomenduoti 90 min. ciklinį papildomą miegą – vieno pilno REM ciklo trukmę.
  5. Ribokite ekranų šviesą 1 val. prieš miegą ir kambario temperatūrą laikykite 17–19°C ribose.

Tai – ta treniruotės dalis, kuri „vykdoma” lovoje, ne stadione. Ir būtent ji 2026 m. svarbiausių atletinių federacijų metodikose tampa privalomu protokolu, o ne pasirinkimu.

Naujienos šaltiniai

Ir sportininkui ir sveikuoliui

PASUKOS ir IŠRŪGOS. Kuo jos vertingos.

LSMU VA prof. Dalia Sekmokienė

Nuo seno lietuviai mėgo gaminti sviestą, varškę bei varškės sūrius. Gaminant sviestą , tai yra mušant grietinėlę, išsiskiria pasukos. Gaminant varškę ir varškės sūrius, tai yra kaitinat rūgpienį, išsiskiria išrūgos. Jos išsiskiria ir gaminant fermentinius sūrius. Išrūgų bei pasukų produktai nuo seno buvo vertinami lietuvių kaime. Vėliau jie buvo priskiriami vadinamosioms pieno pramonės antrinėms žaliavoms ir daugiausiai sušeriami gyvuliams. Pastaruoju metu mokslas ištyrė, kad tiek pasukos, tiek išrūgos turi didelę biologinę vertę turinčių junginių, prasidėjo šių antrinių žaliavų perdirbimas į maisto produktus ir maisto papildus.

#išrūgos

Kuo mums vertingos pasukos?

Piene riebalų rutulėliai yra padengti specialia membrana, sudaryta iš fosfolipidų bei kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Fosfolipidai susideda iš teigiamai nervų sistemą veikiančio lecitino (pasukose jo yra 0,1-0,3 %) bei kefalino. Mušant grietinėlę riebalai tarpusavyje sulimpa, o riebalų rutulėlių membrana pereina į pasukas. Lecitinas yra nervų ląstelių ir skaidulų mielino apvalkalo pagrindas. Vartoti lecitiną tinka profilaktiškai bei gydant ligas, susijusias su nervų sistemos sutrikimais. Palankiai veikia protinį vystimąsi, stiprina atmintį. Lecitinas dalyvauja daugelyje biocheminių procesų. Jis mažina cholesterolio kiekį kraujyje.

Lecitinas stiprina atmintį, padeda susikaupti ir išlaikyti dėmesį. Lecitino svarbą organizmo aktyvumui rodo faktas, jog badaujant, kai riebalų atsargos bei baltymai suskaidomi energijos gamybai, lecitinas panaudojamas paskiausiai. Lecitino stoka tulžyje yra viena iš priežasčių, kodėl sutrinka riebalų metabolizmas ir susidaro tulžies akmenų. Lytinių liaukų normalus funkcionavimas taip pat dažnai priklauso nuo lecitino kiekio produktuose, kuriais maitinamasi. Lecitinas saugo kepenis nuo žalingo konservantų, insekticidų, toksinų, vaistinių preparatų, alkoholio poveikio. 100 mg pasukų yra apie 250 mg natūralaus lecitino. Kadangi jo norma nėra nustatyta, rekomenduojama jo suvartoti apie 500 mg, tai yra tereikia išgerti stiklinę pasukų.

Pasukose yra 3,2 % vertingų baltymų, 0,5 % riebalų, 4,7 % pieno cukraus – laktozės bei 0,7 % mineralinių medžiagų.

Pasukų baltymai taip pat skiriasi nuo pieno baltymų, nes į pasukas pereina riebalų rutulėlių membranos baltymai. Rutulėlių membranoje rasta apie 40 baltyminių komponentų, iš kurių didžiąją dalį sudaro gliukoproteidai. Jų sudėtyje yra nuo 15 % iki 50% angliavandenių.

Dėl mažo riebalų kiekio pasukos nekaloringos, o dėl savo sudėties – ypač vertingas. Maisto pramonė gamina pasterizuotas saldžias pasukas bei raugintas pasukas. Pirkite ir mėgaukitės subtiliu skoniu bei gydomosiomis savybėmis.

Pasukų panaudojimas pagal Ajurvedą

Pasukos didina virškinimo Ugnį ir subalansuoja visų konstitucijų žmones (pagal specialią Ajurvedos terminologiją – Vatа, Pitа ir Kaphа). Jos padeda esant daugeliui virškinimo sutrikimų, tokių kaip vidurių užkietėjimas, nevirškinimas ir apetito praradimas. Ajurvedos išmintis sako, kad asmuo, kuris geria pasukas, niekada nesusirgs, o liga, gydoma pasukomis, niekada nepasikartos. Jos laikomos „stebuklingu gėrimu” ir daugelyje Indijos šeimų yra vartojamos kasdien. Pasukas rekomenduojama skiesti sultimis ar virintu vandeniu, pridėti prieskonių.

RECEPTAI:

  • 1 puodelis natūralių pasukų, 3 puodeliai vandens. Nebūtinai: medus, nerafinuotas cukrus, šiek tiek juodųjų pipirų, šiek tiek imbiero miltelių, trinto šviežio imbiero, šviežių kalendros lapų, 1 arbatinis šaukštelis skrudintų kmynų sėklų, druskos pagal skonį.
  • Į pasukas pilkite ką tik išspaustų sulčių (morkų, burokėlių, kopūstų, salierų, obuolių, šaldytų ir šviežių vaisių). Sultys iš pakelių netinka! Kokteilį gaminkite prieš pat gerdami. Visus kokteilius galima pagardinti trupučiu mėgstamų prieskonių (cinamonu, imbieru) ar sauja susmulkintų prieskoninių žalumynų.
  • Uogų kokteilis su imbieru. Maišikliu sutrinkite 4 šaukštus šviežių ar šaldytų uogų ir šaukštelį tarkuotos šviežio imbiero šaknies bei 150 ml pasukų.
  • Agurkų kokteilis su aitriosiomis paprikomis. 150 ml pasukų išplakite su 100 ml agurkų sulčių ir pagardinkite žiupsneliu aitriųjų paprikų miltelių.
  • Burokėlių kokteilis. 150 ml burokėlių sulčių sumaišykite su puse šaukštelio krienų ir 100 ml pasukų.
  • Morkų kokteilis. Po 100 ml pasukų ir morkų sulčių sumaišykite su pusės apelsino sultimis.
  • Greipfrutų kokteilis. Vieno greipfruto sultis išplakite su 150 ml pasukų ir pagardinkite smulkintais mėtų lapeliais.

Lietuviai iš raugintų pasukų gamindavo varškę ir varškės sūrį (parduotuvėse nėra). Tai labai vertingas gaminys, kuriame gausu baltymų ir lecitino. Sūtį galite pasigaminti iš raugintų pasukų naudojant technologiją, pagal kurią gaminami tradiciniai balti varškės sūriai. Pamėginkite, prieš slėgdami sūrį, į varškę įmaišykite aguonų. Turėsite puikų kalėdinį lietuvišką vertingą sūrį.

Kuo vertingos išrūgos?

Pieno baltymus sudaro kazeinas (80 %) bei išrūginai baltymai (20 %). Gaminant fermentinius sūrius, varškę bei varškės sūrius į juos pereina kazeinas, o į išrūgas – išrūginiai (išrūgų) baltymai. Todėl būtent toks ir jų pavadinimas.

Išrūginius baltymus sudaro medžiagų grupės, vadinamos albuminais (α-laktoalbuminas ir kraujo serumo albuminas) ir globulinais (imunoglobulinais).

Išrūgų baltymai yra svarbūs mitybos požiūriu, nes jų turtinga ir subalansuota amino rūgščių sudėtis. Greta aukštos biologinės vertės, išrūgų baltymai turtingi amino rūgščių – valino, leucino, izoleucino, kurios sudaro apytiksliai 1/3 dalį raumens baltymo. Regeneracijos (atsistatymo) fazėje, dideli šių amino rūgščių kiekiai yra panaudojami tam, kad atstatytų raumens baltymą, suardytą treniruotės metu. Išrūgų baltymas yra idealus greitam atsistatymui po treniruotės. Išrūgų baltymas išsiskiria greita rezorbcija (įsiurbimu) virškinimo trakte, greitu amino rūgščių patekimu į kraują ir jų panaudojimu baltymų sintezei. Šiuo atveju, išrūgų baltymas turi stiprų anabolinį (raumenį atstatantį) poveikį organizmui ir jį yra ypač svarbu vartoti sportininkams iš karto po treniruotės arba anksti ryte. Sportininkams iš išrūgų gaminami maisto papildai.

#pasukų gamyba

Labiausiai paplitę yra: natūralios pasterizuotos išrūgos, raugintos išrūgos, išrūgų šampanas, kisieliai ir žele.

Gydymasis išrūgomis yra vienas seniausių ir Lietuvoje visiškai nepelnytai užmirštas. Jį jau Hipokrato laikais gydytojai skirdavo nuodingoms medžiagoms ir šlakams iš organizmo šalinti; tai ypač padėdavo apsinuodijus nekokybiškais maisto produktais ar sergant lėtinėmis kepenų ligomis. Jau Senovės Graikijoje buvo žinomas teigiamas gydymo išrūgomis poveikis esant vidurių užkietėjimui. Senovės Romoje buvo keletas gydyklų, kur išrūgos būdavo vartojamos išoriškai ir į vidų sergant odos ligomis, bet dar dažniau – norint sustandinti ir atjauninti sveiką odą. Praeitame šimtmetyje Alpėse veikė ne mažiau kaip 160 klestinčių kurortų, kur buvo gydoma ožkų ir karvių pieno išrūgomis. Išrūgos buvo geriamos, jose maudomasi ir, sumaišius su druskų prisotintais vandenimis, vartojamos gerklei skalauti. Išrūgos taip pat buvo vartojamos nuo lėtinio vidurių užkietėjimo, kepenų ir kasos veiklai pagerinti, kraujui, odai ir visam organizmui valyti. Tarp kitko, išrūgos visada būdavo derinamos su augalų sultimis.

Senovėje netgi karves šerdavo tam tikromis vaistažolėmis, kad jų veikliųjų medžiagų būtų piene ir išrūgose.

#išrūgų gamyba

Pagrindinės gydymo išrūgomis sritys:

  • žarnyno veiklai suaktyvinti esant lėtiniam vidurių užkietėjimui;
  • naudingų žarnyno bakterijų gyvavimo sąlygoms pagerinti, skilimo produktams iš virškinamojo trakto pašalinti;
  • kepenų darbo krūviui sumažinti, pažeistų kepenų reabilitacijai palengvinti;
  • dėl medžiagų apykaitos atsiradusiems šlakams iš organizmo pašalinti;
  • labai teigiamas išrūgų poveikis esant tokiems rizikos faktoriams: padidėjus kraujospūdžiui, šlapimo rūgšties, riebalų bei cholesterolio kiekiui kraujyje, esant antsvoriui. Be to, gydymasis išrūgomis daro labai teigiamą poveikį odai.

Kalėdoms iš išrūgų pasigaminkite giros – vadinamojo išrūgų šampano, nes jame yra 2-3 proc. alkoholio.

Išrūgų šampano gamyba:

Jis gaminamas iš rūgščių (varškės) išrūgų. Iš išrūgų, jas apie 10 min. pavirinus, pašalinami baltymai. Išrūgos filtruojamos per tankų audeklą ir praskiedžiamos virintu vandeniu santykiu 1:2.. Dedama 7,5% cukraus. Mišinys užraugiamas mielėmis. Rauginama 5-10 val. 28-30ºC temperatūroje, kol atsiranda putos. Vėliau atšaldoma iki 4-5˚C. Spalvai suteikti naudojamas degintas cukrus.

Išradingai naudokitės išrūgų bei pasukų gydomąja galia.

LSMU VA prof. Dalia Sekmokienė

Basakojystės arba įžeminimo privalumai

Originali publikacija: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC43782977

Daugiadisciplininiai tyrimai atskleidė, kad elektrai laidus žmogaus kūno kontaktas su Žemės paviršiumi (įžeminimas arba basakojystė) daro poveikį fiziologijai ir sveikatai.

Toks poveikis susijęs su uždegimų, imuninėmis reakcijomis, žaizdų gijimu, lėtinių uždegiminių ir autoimuninių ligų prevencija ir gydymu.

#image_title

Šio straipsnio tikslas yra dvejopas: 1) informuoti mokslininkus apie tai, kas, atrodo, yra nauja uždegimo tyrimo perspektyva, ir 2) įspėti mokslininkus, kad eksperimentinių gyvūnų įžeminimo trukmė ir laipsnis (pasipriešinimas įžeminimui) yra svarbus, bet paprastai nepastebimas veiksnys, galintis turėti įtakos uždegimo, žaizdų gijimo ir navikų genezės tyrimų rezultatams.

Konkrečiai kalbant, organizmo įžeminimas sukelia išmatuojamus baltųjų kraujo kūnelių, citokinų ir kitų molekulių, dalyvaujančių uždegiminėje reakcijoje, koncentracijos skirtumus. Pateikiame keletą hipotezių, kuriomis paaiškinamas pastebėtas poveikis, remiantis dabartiniais mokslinių tyrimų rezultatais ir mūsų supratimu apie elektroninius ląstelių ir audinių fiziologijos, ląstelių biologijos, biofizikos ir biochemijos aspektus.

Eksperimentinis raumenų sužalojimas, vadinamas uždelstu raumenų skausmu, buvo naudojamas imuniniam atsakui stebėti įžemintomis ir neįžemintomis sąlygomis. Įžeminimas sumažina skausmą ir pakeičia cirkuliuojančių neutrofilų ir limfocitų skaičių, taip pat veikia įvairius cirkuliuojančius cheminius veiksnius, susijusius su uždegimu.

Išvada
Kaupiama patirtis ir moksliniai tyrimai įžeminimo arba basakojystės srityje rodo, kad atsirado paprasta, natūrali ir prieinama sveikatos strategija, padedanti kovoti su lėtiniu uždegimu, todėl gydytojams ir mokslininkams verta skirti rimtą dėmesį. Atrodo, kad gyvoji matrica (arba įžeminimo reguliacija, arba audinių įtemptumo ir matricos sistema), pati kūno struktūra, yra viena iš pagrindinių antioksidacinių apsaugos sistemų. Kaip paaiškinta šioje ataskaitoje, norint, kad ši sistema būtų optimaliai veiksminga, ją reikia retkarčiais įkrauti per laidų kontaktą su Žemės paviršiumi – visos planetos gyvybės „akumuliatoriumi”.

Ar Lietuvoje gali užaugti 400 metrų bėgimo čempionas/-ė?

Siūlome interviu su šiuo metu turbūt garsiausiu šios distancijos treneriu Laurent Mewly – Femkes Bol treneriu.

Straipsnis publikuotas Prancūzijos portale: https://dicodusport.fr/blog/laurent-meuwly-entraineur-de-femke-bol-une-dynamique-de-performance-aux-pays-bas/

Vertimas neprofesionalus.

Laurentas Meuwly („Femke Bol” treneris): „Dinamiškas pasirodymas Nyderlanduose”.

Lengvoji atletika – Interviu su Laurentu Meuwly, Femke Bol, Lieke Klaver treneriu, taip pat atsakingu už barjerinį bėgimą ir 400 m bėgimą Nyderlanduose. Šveicarijos treneris yra vienas iš pagrindinių asmenų, lėmusių Nyderlandų, kurie per pastaruosius dvejus metus tapo svarbiausia lengvosios atletikos šalimi, sėkmę. Jis paaiškina Nyderlandų sėkmės raktus, taip pat dinamišką savo grupės sėkmę, kai sportininkai nuolat patenka į didžiuosius finalus. Per daugelį metų Laurentas Meuwly tapo pasauliniu etalonu.

Paskelbta 11 rugsėjis 2023 13.24pm

Autorius: Etienne Goursaud

Laurentas Meuwly: „Nuo Tokijo iškovojome 22 medalius”.

Pasaulio čempionatas Nyderlandams buvo sėkmingas – iškovoti 5 medaliai. Tai kelerių metų darbo vaisius. Kas lėmė, kad būtų pasiektas aukštas rezultatų lygis?

Laurentas Meuwly (Olandijos aukšto meistriškumo centro sprinto ir sprinto su kliūtimis treneris): Manau, kad tai galima paaiškinti keliais veiksniais. Prieš šiuos medalius mes laimėjome keturis Judžine (Eugene, 2022 m. pasaulio čempionate) ir aštuonis Tokijo olimpinėse žaidynėse. Tai veiksnių derinys. Aukšto lygio sportas Nyderlanduose yra labai svarbus. Olimpinis komitetas spaudžia federacijas daryti viską, kad jos būtų sėkmingos.

Kaip tai pavyksta?

Teikiama reali finansinė parama, bet pirmiausia – žmogiškieji ištekliai. Olimpiniame centre dirba mitybos, biomechanikos ir fiziologijos specialistai. Turime puikią medikų komandą. Ir, manau, unikalu, kad čia dirba dauguma geriausių šalies sportininkų. Tai yra 90-95 proc. sportininkų, besitreniruojančių toje pačioje vietoje. Su profesionaliais treneriais ir darbuotojais.

Tikriausiai tai kvailas klausimas, bet ar esate profesionalus treneris?

Būtent. Buvau nacionalinis treneris Šveicarijoje. 2018 m. pabaigoje su manimi susisiekė Nyderlandai ir pasiūlė prisijungti prie jų personalo, koordinuoti barjerinio bėgimo varžybas ir estafetes 4×100 ir 4×400 m. Jie turėjo projektą priartėti prie pasaulio elito 400 m, 400 m barjerinio bėgimo ir 4×400 m bėgimo rungtyse, iki kurių jiems buvo labai toli. Per dvejus metus pavyko atlikti gerą darbą. Tokijuje laimėjome sidabrą vyrų 4×400 m estafetėje. Femke Bol iškovojo bronzą. Nuo to laiko laimėjome medalius visuose svarbiausiuose lauko ir uždarų patalpų čempionatuose. Įskaitant Tokijo olimpines žaidynes, dabar esame iškovoję 22 medalius.

Laurentas Meuwly: „Net ir tada, kai tau sekasi, turi kelti sau klausimus”.

Iš šalies žiūrint susidaro įspūdis, kad nuo 2016 m. Europos čempionato Amsterdame viskas klostėsi sklandžiai.

Sakykime, kad pradėjome turėti pirmuosius išskirtinius sportininkus. Turiu omenyje Dafné Schippers (2015 m. pasaulio čempionę ir Europos 200 m bėgimo rekordininkę (21,63), Sifan Hassan ir net Femke Bol. Tačiau kiekvienoje šalyje yra išimčių. Ne tai lemia jūsų ilgalaikę sėkmę. Žinoma, norint laimėti medalius, reikia sistemos. Bet jums reikia tikros sistemos, kad patektumėte į medalių lentelę, į vietų lentelę (reitingą, kuriame surašyti visi finalininkai. Už 8 vietą gaunamas vienas taškas, už 7 vietą – du taškai ir t. t.), taip pat rezultatai jaunimo lygmeniu.

2018 m. pabaigoje buvo įgautas didelis pagreitis, kuris sustiprėjo 2020 m. Į vyriausiojo trenerio postą sugrįžus Charlesui van Commenee. Jis buvo išvykęs į Jungtinę Karalystę, kur vyko Londono olimpinės žaidynės, o vėliau grįžo į Nyderlandus. Jis atsivežė kitokį požiūrį į aukštus rezultatus ir kasdienio darbo skubumą.

Kaip ši skuba atsispindi jūsų darbe?

Išėjimas iš savo komforto zonos, kaip sportininko ir trenerio. Iššūkis sau, kai treniruotės ir varžybos nepateisina lūkesčių. Ieškoti būdų, kaip pasikeisti ir susigrąžinti sėkmę. Negalite laukti, kol tai praeis. Ir net kai jums sekasi, turite rasti būdų, kaip tobulėti. Turite dirbti ties detalėmis kiekviename lygmenyje. Mityboje, atsigavime. Bet taip pat psichologiniame pasirengime ir biomechaninėje bei judesių atlikimo analizėje. Kad iš sportininkų ir jų turimo personalo būtų galima išgauti maksimalią naudą.

Laurent Meuwly: „Medicinos ir techninis personalas, viskas sportininkams suteikiama nemokamai”.
Šiandien vis dar mokotės.


Žinoma, kad mokausi. Budapešte iškovojome penkis medalius. Galėjome turėti daugiau (jis turi omenyje Sifan Hassan kritimą 10 000 m bėgime ir Femkės Bol kritimą mišriame 4×400 m bėgime, kai abu galėjo parvežti namo bent sidabro medalį). To ir siekiame kelyje į Paryžių. Europos U23 ir jaunimo čempionatuose mums gana sėkmingai sekėsi (olandai užėmė 5-ąją vietą U20 medalių lentelėje, iškovoję septynis medalius, įskaitant du aukso, ir 3-iąją vietą U23, iškovoję devynis medalius, įskaitant keturis aukso). Visada esame pasirengę tobulėti ir stengiamės suprasti, ką galime patobulinti. Negalime užmigti ant laurų. Išliekame susitelkę į savo rezultatus.

Ar daug sportininkų Nyderlanduose gyvena iš savo sporto?

Galų gale, tai šiek tiek panašu į Prancūziją. Iš privataus sektoriaus gaunama mažai pinigų. Išskyrus įrangos gamintojus ir keletą rėmėjų geriausiems sportininkams. Didžiąją dalį paramos skiria valstybė. Sportininkai, olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionatuose patekę tarp 8 geriausiųjų ir tarp 12 geriausiųjų savo disciplinos reitinge, gauna stipendiją. Tai parama kiekvieną mėnesį. Turime visas estafetes, kurios patenka į geriausių pasaulio sportininkų aštuonetą. Tai labai daug žmonių.

Bet kai treniruojiesi Olimpiniame centre, ten besitreniruojantiems sportininkams nemokamai suteikiamos patalpos, treneris, fizioterapeutas, fizinio rengimo specialistas, gydytojas ir kt. Ir tai turi didelę finansinę vertę. Už stažuotes/stovyklas užsienyje tokio lygio stipendijas gaunantiems sportininkams moka federacija.

Laurent Meuwly: „Didelė konkurencija su kitomis sporto šakomis”.

Ar Nyderlandus laikote įsitvirtinusia šalimi, ar vis dar besiformuojančia?

Manau, kad iki Tokijo olimpinių žaidynių buvome kylanti šalis. Tačiau iškovojome aštuonis medalius, o tai yra išskirtinis dalykas. Nuo to laiko nuolat patekdavome į pasaulio medalių lentelės pirmąjį aštuonetą. Stabilizuojamės ir įsibėgėjame. Turime savo stipriąsias puses, tokias kaip Sifan ir Femke, taip pat savo estafetes. Taip pat turime galimybių disko metimo ir rutulio stūmimo rungtyse. Nepamirštant mūsų septynkovininkių, kurios Tokijuje užėmė 2-ąją ir 3-iąją vietas (Anouk Vetter ir Emma Oosterwegel). Anouk Budapešte vėl buvo trečia.

Ar dar yra kur tobulėti?

Visada galime būti geresni, ypač kalbant apie jaunų sportininkų įtraukimą. Sutelkti dėmesį į gerus talentus. Yra disciplinų, kurios neprilygsta geriausioms. Turiu omenyje šuolį į aukštį, šuolį į tolį ir ieties metimą. Po to iškyla amžinas klausimas, ar finansinius išteklius skirti sritims, kuriose jums sekasi ir jau turite talentų, ar sritims, kurias norite plėtoti ir visur šiek tiek „apipurkšti”. Turite rasti tinkamą derinį. Vis dar yra galimybių padaryti geriau, bet Nyderlandų dydžio šaliai tai yra pakankamai gerai. Mums taip pat reikia stabilizuotis.

Kokios sporto šakos konkuruoja Nyderlanduose? Dažniausiai galvojame apie futbolą.

Komandinės sporto šakos apskritai. Tinklinis turi labai sėkmingą programą, kaip ir rankinis (2019 m. olandai nuėjo visą kelią iki pasaulio čempiono titulo). Ledo ritulys taip pat demonstruoja gerus rezultatus. Individualiose sporto šakose yra plaukimas, irklavimas ir dviračių trekas. Ir, žinoma, daugiausiai medalių atnešanti nacionalinė sporto šaka – greitasis čiuožimas (disciplina, kurioje Nyderlandai sutriuškina varžovus kiekvienoje olimpiadoje). Akivaizdu, kad šioje sporto šakoje nedalyvauja 200 šalių, kaip lengvosios atletikos varžybose, o su olandų turima patirtimi laimėti medalį tampa „lengviau”. Žinau, kad Prancūzijoje tai kartais būna pasiteisinimas, konkurencija iš kitų sporto šakų ir komandinių sporto šakų. Kad reikia daug sportininkų. Bet Prancūzija nėra vienintelė šalis, kurioje yra komandinių sporto šakų.

Laurentas Meuwly: „Sportininkai turi sugebėti prasimušti į pasaulio ir olimpines žaidynes”.

Ar Nyderlandų sporto politika yra gana elitistinė, ar norima atvirumo?

Ji gana elitistinė ta prasme, kad tikrai norime į olimpines žaidynes ir pasaulio čempionatus siųsti geriausius. Jie turi sugebėti įveikti bent vieną rungtį ir patekti tarp 24 geriausiųjų. Jei esi tik reitinge, to nepakanka. Turime nacionalinius minimumus, kuriuos reikia pasiekti ir kurie atitinka 24-ių geriausiųjų vietas, kiekvienoje šalyje jų yra po tris. Manau, kad tai geras kriterijus, nes nuvykus į olimpines žaidynes ar pasaulio čempionatą, nėra daug sportininkų, kurie iškrenta po startinio pasirodymo. Tai suteikia delegacijai gerą dinamiką. Kita vertus, per Europos čempionatus esame daug atviresni, nes manome, kad tai puikus būdas jauniems sportininkams atrasti save. Sprendimą priimame atsižvelgdami į visus, kurie patenka į atranką.

Ar nekyla pavojus nesuteikti sportininkui pasaulinio lygio patirties?

Nemanau, kad taip. Pasaulio čempionatas nėra skirtas eksperimentams. Manau, mums pasisekė, kad turime tiek daug čempionatų – ir uždarų patalpų, ir lauko. Ir nemanau, kad sportininkams darome kokią nors paslaugą, jei priimame juos pagal kvietimus, kai ir taip yra tiek daug sportininkų. Taip, tai pirmoji patirtis, bet yra didelė rizika, kad ji bus neigiama. Aš labiau pritariu tam, kad Europos ir uždarų patalpų čempionatai būtų atviri, kad sportininkai įgytų daugiau patirties.

Laurent Meuwly: „Didieji nacionaliniai kanalai transliuoja lengvąją atletiką”.

Prancūzijoje sunku pamatyti lengvąją atletiką per televiziją. Kaip yra ten, kur dirbate?

Tai gana paprasta. Didieji nacionaliniai kanalai rodo Deimantinę lygą arba svarbiausius čempionatus. Mes naudojamės tuo, kad Femke gerai pasirodo. Tačiau jaučiame visuomenės susidomėjimą stebėti šias varžybas. Todėl ir Nyderlandai investuoja į šių varžybų transliacijas.

Tai taip pat turėtų paskatinti jaunus žmones imtis lengvosios atletikos.

Visiškai. Mums naudingas toks platinimas, toks žiniasklaidos dėmesys. Tai padeda sportininkams, kurie dar tik pradeda sportuoti klubuose, kurie domisi šiomis disciplinomis, ir mūsų geriausiems sportininkams.

Kaip manote, ar tai gali būti kliūtis Prancūzijoje?

Tai tikrai yra veiksnys. Konkuruojant kitoms sporto šakoms, kurios žiniasklaidoje nušviečiamos daug labiau. Tačiau aš lieku įsitikinęs, kad geriausių sportininkų rezultatai sukuria kitokią dinamiką. Pastaruosius 4-5 metus Prancūzijoje rezultatai nebuvo labai geri. O artėjant olimpinėms žaidynėms niekas nesijaudino. Prireikė daug laiko, kad situacija būtų suvokta. Jei rezultatai būtų geresni, manau, visuomenė būtų labiau susidomėjusi. Taip pat ir jaunimo susidomėjimas. Trūksta didelių charizmatiškų asmenybių. Yra Kevinas Mayeris, bet mes mažai jį matome, nes jis užsiima kombinuotomis varžybomis. Ir jis turi daug traumų.

Laurent Meuwly: „Aš reikalauju grupės dinamikos”.

Turite daug pasaulinio lygio sportininkų. Koks yra jūsų grupės sėkmės raktas?

Grįžtu prie to, ką sakiau. Tačiau tip pat noriu pabrėžti grupės dinamiką. Nors esame individualus sportas, daug treniruojamės kartu. Sportininkai spaudžia vieni kitus. Vieniems geriau sekasi greitis, kitiems – ištvermė, tretiems – jėga. Kiekvienoje treniruotėje jie atiduoda visas jėgas. Individualioje sporto šakoje tai gana unikalu. Per estafetes daug dėmesio skiriame komandiniam darbui. Sportininką, kuris šiek tiek atsilieka, tempia tie, kurie yra geros formos, ir atvirkščiai. Tada grįžtu prie pasirodymo svarbumo. Reikia atkreipti dėmesį į detales ir mesti sau iššūkį, net kai pavyksta.

Stéphane’as Diagana kalbėjo apie lyderiavimo svarbą. Jūs turite Bol, Klaver, Kiełbasińską ir kitus. Mes esame pačiame jų viduryje.

Tai gana unikali treniruočių grupė. Sportininkai visada yra akiratyje. Ir gali nuolat matuotis su labai stipriais sportininkais. Norėčiau grįžti prie to, kad kiekviena turi savo stilių. Dėl to kiekviena sportininkė pasinaudoja tuo, kad kita yra stipri kurioje nors srityje, kad priartėtų prie jos. Varžybose sportininkės yra konkurentės, tačiau jaučiama didelė pagarba. Visada lengviau dalytis akimirkomis kartu. Tai sukuria dinamiką, kurios neturi vienas. 400 m ir 400 m barjerinis bėgimas yra labai sunkios disciplinos. Ir jei visą laiką būsi vienas, ilgainiui tai gali tave nualinti.

Laurentas Meuwly: „Prancūzijoje matau daug trenerių, kurie dirba jau seniai, nors jiems nelabai sekasi.

Prancūzijoje susidaro įspūdis, kad kiekvienas yra savo kampelyje.

Prancūzijoje yra tiek daug profesionalių trenerių dėl valstybinės sistemos, centrų, kad nėra jokios centralizacijos. Suprantu, kad Prancūzija yra didesnė šalis nei Nyderlandai, bet vis tiek esu įsitikinęs, kad turėtų būti grupavimas pagal disciplinas. Centrai turėtų būti tikrai specializuoti. Jie turėtų stengtis suburti geriausius sportininkus pagal disciplinas. Tai galėtų būti gerai.

Esu skaitęs, kad drastiškų pokyčių rezultatuose galima pamatyti tik po 10-15 metų. Aš su tuo nesutinku ir sureagavau socialiniuose tinkluose. Per trumpą laiką galima daryti įtaką žmonėms, ypač tiems, kurie gali tapti finalininkais. Galite daryti įtaką jų rezultatams ir tam neprireiks 10-15 metų. Prisipažinsiu, kad tai taip pat stabdo mane nuo eksperimento Prancūzijoje. Ten labai mažai noro keistis. Pavyzdžiui, matau daug trenerių, kurie ten dirba jau ilgą laiką, nors jiems nelabai sekasi.

Mažai klausiama, niekas nežiūri į sportininkų poreikių, kad padėtų jiems pasiekti geresnių rezultatų. Išvykau į Nyderlandus, nes pajutau šią aukšto lygio ir rezultatų dinamiką. Šią kasdienę būtinybę dirbti siekiant aukščiausių rezultatų. To Prancūzijoje tikrai nejaučiu. Ir pats to pakeisti negaliu. Reikia tikro suvokimo ir noro iš esmės pakeisti požiūrį.

Etienne Goursaud – žurnalistas ir sporto mėgėjas. Buvęs futbolininkas, kai raumenys leido, buvo sportininku. Užaugęs stebėjo 2004 m. Thomaso Voecklerio žygdarbį, legendinį paskutinį Eunice Barber šuolio į tolį bandymą 2003 m. pasaulio lengvosios atletikos čempionate, taip pat Zidane’ą, Omeyerį ir Titou Lamaisoną.

Aktyvaus miesto žmogaus sveikatinimo savaitgalis 02.21-23 d., su WimHof kursu

Kviečiame į suaugusiųjų sveikos gyvensenos ir savęs pažinimo savaitgalį 4active sveikatinimo centre.

Programoje:

  • Kiekvieną dieną kvėpavimo užsiėmimai pagal WimHof metodą su instruktoriumi Žilvinu Gruodžiu . Kvėpavimas, kaip streso valdymo priemonė. Šalto vandens panaudojimas streso valdymui.
  • Kiekvieną dieną 4active judėjimo treniruotės su 4active treneriu Vilmantu Aušra. Judesys, kaip priemonė nuo 44 ligų, endorfinų (laimės hormonų) paieškos savo kūne, jų praktiniai stiprinimo metodai.
  • Kiekvieną dieną pokalbiai su psichologe Rūta Kanišauskaite apie savo motyvacijas, saviįtaigą ir teigiamų emocijų kūrimo technikas.

Nakvynė komfortiniame viešbutyje triviečiuose kambariuose (kiekvienas su WC, dušu, rūbų džiovintuvu, plaukų džiovintuvu), sveikas subalansuotas maistas 3 kartus per dieną plius 3 užkandžiai, laikas sau ir knygai ne tik vakare, bet ir dieną, jokių telefonų ir televizorių, aktyvus poilsis pirtyje ir ežerėlyje, vakare – judesys šokyje 🙂

Atvykimas: vasario 21 d. (penktadienį) 18.00 val.

Išvykimas: vasario 23 d. (sekmadienį) 14-15.00 val.

Informacija telefonu: +370-698-24263 Vilmantas

Bilietai, kol yra vietų:

Bėgimo stovyklos su Aidu ir Vilmantu atsiliepimai

Dėkodami visiems dalyvavusiems unikaliame Bėgimo savaitgalyje norime pasidžiaugti dalyvių atsiliepimais ir jais pasidalinti su Jumis:

Kokios emocijos pirmiausiai iškyla po šio seminaro?

  • Pirmi bėgimo pratimai – jėga
  • Taškinis spaudimas – wow
  • Kvėpavimas ir lindimas į ežerą – united
  • Rytinė mankšta lauke
  • Supratimas kodėl skauda keliai 🙂
  • Kvėpavimo pratimai ir neįtikėtinai ilgas laikas nekvėpuojant
  • Kūno apribojimai, žinios apie save
  • VO2max tyrimo bėgimas ir rezultatai
  • Treniruotė lauke žiemą 🙂
  • Juokas

Kokios įdomiausios – naudingiausios įgytos žinios:

  • Bėgimo judesio supratimas
  • Bendro judėjimo ir sporto balanso nauda
  • Motyvacija bėgant: „Ar mirsi? Ne! Tai bėk toliau”
  • Vaikščiojimas ir bėgiojimas basomis labiausiai sveika
  • Kad galima išbūti ilgą laiką nekvėpuodamas
  • Kad šaltis yra draugas, o ne priešas
  • Kad bėgimo technika nėra sudėtinga, reikia daug praktikos
  • Geriausi batai – išjaučiami
  • Kojas stiprinti nuo pėdų

Kokią žinutę pasakysite savo draugams apie šį seminarą?:

  • Labiau, nei verta 🙂
  • Ir žinių, ir treniruočių, ir įkvepiančių žmonių ir poilsio
  • Nepamenu kada turėjau tokį naudingą savaitgalį
  • Nuo šiol valgysiu daug sveikiau
  • Informatyvios paskaitos (Sužinok)
  • Dėmesys kiekvienam asmeniškai praktikų metu (Išbandyk)
  • Draugų kompanija, neformalus bendravimas, atpalaidavimo praktikos (Pailsėk)
  • Visai smagus ir geras būdas pabėgti savaitgaliui nuo rutinos
  • Bus nemažai fizinių treniruočių, ypač blauzdoms
  • Viskas, ką žinai apie avalynę yra netiesa, batus reikia rinktis pas specialistą
  • Sutikau daug ir įvairių žmonių, geriau likti su nakvyne
  • Mitų griuvimas bėgimo srityje
  • Bėgimo principai suprantamai, reikia tik po to daug bandyti
  • Pasižiūrėti į save bėgantį iš šono labai naudinga
  • Būtina, norint bėgti ekonomiškai
  • Daug naujų žinių ir praktikos apie bėgimą
  • Traumų prevencija bėgant
  • Reklamos įtaka perkant batus
  • Sveikas požiūris į sportą, svarbiau už medalius
  • Marketingas gali stipriai suklaidinti, reikia žinių
  • Vilmantas domisi ir analizuoja judesį, todėl siekiantiems asmeninių tikslų verta pasikonsultuoti arba sudalyvauti 4active seminare

Kaip tikėtina, kad rekomenduotumėte tokį seminarą savo draugui:

Nuo balo 0 (Nerekomenduoju) iki 10 (Labai rekomenduoju) bendras visų dalyvių atsakymų vidurkis: 9,44.

Dėkojame renginio rėmėjui Brooks running, kurie padovanojo vienam dalyviui (tiksliau dalyvei Simonai :)) naujausius ir gražiausius Brooks batelius, 4active padovanojo pilną judesio tyrimą Andriui, o 4active sveikatingumo centro Valentininį savaitgalį laimėjo Deimantas! Sveikiname dalyvius! Už nuotraukas dėkojame Elzei!

Ir laukiame Jūsų pageidavimų pakartoti tokį ar kitokį Bėgimo savaitgalį!