Kodėl kasmet leidžiame milijardus eurų avalynei, kuri biomechaniškai trukdo vaikščioti taip, kaip esame sutverti – ir ką per artimiausius tris vasaros mėnesius su tuo galime padaryti.
Pradėsime nuo nepatogaus teiginio, kuris suerzins ir avalynės pramonę, ir ne vieną mediką: natūrali eisena biomechaniškai neįmanoma jokiam apsiavusiam žmogui. Nesvarbu, ar tai – dviejų šimtų eurų kainuojantys bėgimo bateliai su „pagerinta amortizacija“, individualiai pritaikytas ortopedinis įdėklas, ar patogiausi miesto sportbačiai. Bet kokie batai natūralią eiseną paverčia nenatūralia.
Šio teiginio autorius – ne koks hipsteris su sandalais. Tai daktaras Williamas A. Rossi, podiatras (pėdų gydytojas), keturis dešimtmečius dirbęs JAV avalynės pramonės konsultantu. Žmogus, batus pažinęs bene geriau už visus, prieš mirtį parašė straipsnį, kuriame iš esmės pasakė: viskas, ką nuo vaikystės darome su žmogaus pėdomis, yra didelė klaida.
Vasaros pradžia – pats laikas apie tai pagalvoti rimtai.
Eisena – sudėtingiausia žmogaus motorinė funkcija
Žmogaus eisenoje dalyvauja apie 300 iš 650 kūno raumenų ir daugiau kaip 200 kaulų – kartu su daugybe sąnarių bei raiščių. Tai vienintelė motorinė funkcija, kuriai iki šiol nėra nė vieno visuotinai pripažinto „normos“ standarto. Nuo Hipokrato laikų iki šių dienų atlikti tyrimai vis dar neatskleidė visų jos paslapčių.
Vis dėlto ant šios sudėtingos sistemos uždedame guminį padą su pakeltu kulnu, suspaudžiame pirštus į siaurą priekį ir tikimės, kad viskas veiks taip, kaip turėtų.
Verta išskirti du dažnai painiojamus žodžius. Normalus reiškia priimtą standartą, vidurkį – peršalimas yra normalus, bet jis nė sveikas, nė natūralus. Natūralus reiškia nesugadintą formą ir veikimą – tokią, kokia sukurta gamtos.
Visuomenėse, kuriose batai avimi, dauguma žmonių vaikšto „normaliai“. Visuomenėse, kuriose batų nėra, – natūraliai. Tarp šių dviejų grupių – ryškūs skirtumai.
Šeši būdai, kuriais batai sulaužo jūsų eiseną
1. Kulniukai – net ir tie „protingi“ žemieji
Basomis stovinčio žmogaus kūnas su grindimis sudaro 90° kampą. Apsiavus 5 cm aukščio kulnais, šis kampas sumažėtų iki 55° – jei kūnas būtų standus. Kadangi jis nestandus, visa eilė sąnarių – čiurnų, kelių, klubų, stuburo, galvos – akimirksniu turi prisitaikyti, kad atstatytų vertikalią padėtį.
Moters dubens priekinis kampas basomis – 25°. Su 2,5 cm kulnu – 30°. Su 5 cm – 45°. Su 7,5 cm – jau 60°. Verta pasvarstyti, kas tokiomis sąlygomis vyksta dubens ir pilvo organams: jie privalo pasislinkti, kad prisitaikytų.
Ar padeda žemi „protingi“ kulniukai? Ne. Žemas kulnas tik švelnina neigiamą poveikį. Bet kokio aukščio kulnas pakeičia natūralią stuburo padėtį. Verta įsidėmėti: milijonai moterų kasdien vaikšto apsiavusios 4–7,5 cm aukščio kulnais – klasikine vakarietiška iškilmių avalyne, kurios pakėlimas tikrai didelis.
Pakeltas kulnas trumpina Achilo sausgyslę ir blauzdos raumenis – tuos pačius, kurie iš esmės atsakingi už žingsnio varomąją jėgą. Avalynė su kulnu „pavagia“ didžiąją šios jėgos dalį. Tada ją tenka skolintis iš kelių, šlaunų, klubų ir liemens. Maratonininkų vyravimas tarp tautų, kuriose nuo kūdikystės vaikštoma basomis, – ne atsitiktinumas.
2. Pirštų spyruoklės – paralyžuojanti detalė
Padėkite bet kurį batą ant stalo ir pažvelkite iš šono. Priekinė bato dalis pakelta 1,5–2,5 cm aukščiau už vidurį. Tai vadinama pirštų spyruokle – inžinerinis sprendimas, slepiantis tai, kad batas nepakankamai lankstosi.
Padarinys – pirštai bate nuolat pakelti nuo 5° iki 20° kampu į viršų. Jie tarsi iš darbo paleisti: prarasti natūralūs žemės griebimo judesiai, būtini visos pėdos treniravimui, nes 18 iš 19 pėdos sausgyslių jungiasi būtent su pirštais.
Iš to plaukia kitas padarinys – kadangi pirštai sukaustyti, varomąją žingsnio jėgą turi sukurti beveik vien metatarsų galvutės. Per didelis krūvis. Sutrikusi eisenos mechanika.
3. Bato „karkasas“ – batas išlinkęs, pėda tiesi
Beveik visi batų padai suprojektuoti su „vingio“ forma. Tačiau beveik visos pėdos natūraliai išsidėsto tiesia ašimi. Čia ir slypi biomechaninis prieštaravimas. Todėl beveik kiekvienas batas, jį avint, praranda formą – pėda ir batas tarpusavyje nesutampa.
Antra dažna yda – įgaubtumas po pagalvėlėmis. Prieš aštuoniasdešimt metų vienas batų gamintojas pastebėjo: leidus pėdai „nugrimzti“ į pado ertmę, batas atrodo dailiau, pėda – mažesnė. Šio kosmetinio sprendimo palikimas – šiandien vis dažniau pasitaikantis „nukritęs“ metatarsų lankas. Įdėjus metatarsalinę pagalvėlę palengvėja ne todėl, kad ji pakelia skliautą, o todėl, kad tiesiog užpildo dirbtinai sukurtą duobę.
4. Standumas – kiekvienas žingsnis reikalauja papildomos energijos
Žengiant natūralų žingsnį, pėda ties pėdos kamuoliuku sulinksta apie 54° kampu. Visi batai šioje vietoje lankstosi 30–80 % mažiau nei pati basa pėda. Pėdai tenka dirbti sunkiau kiekvienam iš maždaug 8 000 kasdienių žingsnių.
Kuo nelankstesnis batas, tuo plokštesnė eisena. Su įprastais pusiau lanksčiais bateliais (o tokie ir yra dauguma) atliekame tik pusę arba tris ketvirtadalius natūralios žingsnio sekos.
Verta apie tai pagalvoti kitą kartą lipant laiptais ir griebiantis turėklo. JAV Nacionalinė saugos taryba kasmet užregistruoja 13 500 mirčių dėl kritimų nuo laiptų – ir nemažą jų dalį lemia būtent tai, kad apsiavusiosios pėdos prarado lankstumą, o Achilo sausgyslė – jėgą.
5. Svoris – kasdien „pakeliame“ tonas
Vidutinė vyriškų batelių pora sveria apie 1 kg, sportbačių – iki 1,2 kg, kai kurie darbo bateliai – per 1,7 kg. Moteriškų – 450–900 g.
Skaičiavimas paprastas. 450 g batų pora × 6 000 pėdos pakėlimų per dieną = keturios tonos pakelto svorio. 900 g batai – aštuonios tonos per dieną. 1,25 kg – jau vienuolika tonų.
Su 4 kg ant kiekvieno peties galima nueiti kelis kilometrus. Bet su tokiu pat svoriu ant kiekvienos kojos vos įveiksite šimtą metrų. Paprasta fizika: kuo toliau nuo svorio centro yra apkrova, tuo daugiau energijos reikia jai pakelti. Todėl po dienos ant kojų grįžtame namo nuvargę ir „nusispjauname“ batus.
6. Susiaurėjęs pėdos protektorius ir užkirstas jutiminis ryšys
Apsiavus batais, prarandame 50–65 % natūralaus pėdos pado paviršiaus. Pažvelkite į nudėvėtą savo batų padą – visas nusidėvėjimas susitelkęs kulno gale, šoniniame krašte. Likusi pado dalis beveik nepaliesta.
Vadinasi, vietoj plataus, stabilaus pagrindo balansuojame ant nedidelio, asimetriškai apkrauto ploto. Pamėginkime tai įsivaizduoti: 50–70 % siauresnis batų pėdsakas turi išlaikyti stačią žmogaus kūno stulpą, kurio svorio centras yra klubų aukštyje.
Ir dar viena, mažai aptariama smulkmena – padų jutimai. Padose ir pirštų galuose susitelkusios per 200 000 nervų galūnėlių. Tai viena tankiausių nervinių zonų visame kūne ir vienintelis tiesioginis lytėjimo sąlytis su mus supančiu fiziniu pasauliu. Be jo prarastume pusiausvyrą ir orientaciją.
Storas, nelankstus batų padas didelę dalį šio jutiminio srauto užkerta. Eisena netenka dalies natūralios energijos ir veikimo veiksmingumo.
Ortopediniai įdėklai – ar jie išgelbės?
Trumpas atsakymas – ne. Ilgesnis – ortopedinis įdėklas batuose, kurie iš esmės kenkia eisenai, primena tvirto antstato statymą ant nuokrypusio pamato. Geriausiai žinomas pavyzdys – Pizos bokštas.
Ortopediniai įdėklai gali padėti kraštutiniais atvejais. Tačiau natūralios eisenos jie jokiu būdu negrąžins žmogui, kuris kasdien avi tradicinius batus.
Kas tada lieka? Vasara.
Čia ir ateina šios vasaros eilė. Per pastaruosius keturis milijonus metų išsivystė unikali žmogaus pėda – vienas svarbiausių bioinžinerinių laimėjimų visoje evoliucijos istorijoje. Per kelis tūkstančius metų vienu neapgalvotai sumanytu daiktu – batais – tą laimėjimą deformavome. Gražų grynakraujį žirgą pavertėme nuolat plušančiu mažu poniu.
Vasara – ta pati metų dalis, kai bent dalį to galima atsiimti.
Trys mėnesiai. Šilta žemė. Žolė, smėlis, akmenėliai, miško takas, balkono lentos. Vienintelė avalynė, kuri biomechaniškai netrukdo jūsų eisenai, jau auga po jūsų kojomis.
Ką daryti šią vasarą
Nepradėkite vaikščioti basomis nuo dešimties kilometrų. Pėdos buvo apsiavusios dešimtmečius – pirštai sukibę, sausgyslės sutrumpėjusios, raumenys nusilpę, padų jutiminis aparatas iš dalies užmigdytas. Pradėkite mažomis dozėmis ir leiskite pėdai prisiminti, koks yra jos darbas.
Pirmoji savaitė. 10–15 minučių per dieną basomis žole arba ant grindų namuose. Tiesiog pajauskite sąlytį. Pastebėkite, kaip stovite: kur perkrenta svoris, ar pirštai liečia paviršių.
Antroji savaitė. Pridėkite trumpą pasivaikščiojimą basomis kieme, parke ar miške. Vis dar 15–20 minučių. Pajauskite, kaip pakinta žingsnis, kai pirštai gali iš tikrųjų sugriebti žemę.
Trečioji ir vėlesnės savaitės. Ilginkite trukmę. Pridėkite skirtingus paviršius – smėlį, akmenėlius, miško samanas. Kiekvienas paviršius treniruoja kitokius raumenis ir kitokias jutimines reakcijas. Tai geriausias treniruoklis, kokį galima įsivaizduoti – ir jis nemokamas.
Vakare. Penkios minutės pirštų pratimų – sugriebti rankšluostį, paimti rutuliuką, atskirti pirštus. Tos aštuoniolika sausgyslių, jungiančių pirštus, prašosi darbo.
Labai svarbu: pajutę skausmą, sustokite. Tai signalas, kad raumenys ar sausgyslės dar neparuošti. Mažos dozės, dažnai, ilgą laiką.
Apie batus, kurie liks
Tikrai nesakome: niekada nenusiaukite batų. Bėgant maratoną asfaltu, dirbant statybose ar lipant į kalnus jie būtini. Tačiau ir tada svarbu, kokie batai. Lengvi, lankstūs, su mažu arba jokiu kulno pakėlimu, plačiu priekiniu galu, kuriame pirštai gali išsiskleisti – tai bateliai, kurie bent apytiksliai leidžia pėdai dirbti taip, kaip ji sukurta.
Todėl 4Active centre teikiame individualų batelių parinkimą – ne dėl mados, o todėl, kad tinkami bateliai (ne bet kurie) yra kompromisas tarp kasdienio gyvenimo reikalavimų ir biomechaninės pėdos sveikatos. Mūsų centre galite išsianalizuoti savo eiseną ir pamatyti, kaip jūsų pėda elgiasi viename ar kitame bate.
Bet visa tai – antrame plane. Pirmame plane šią vasarą – žolė po jūsų kojomis.
Apibendrinimas
Esame įpratę manyti, kad dauguma šiuolaikinės, kasdien batus avinčios visuomenės vaikšto „normaliai“. Tai tiesa tik tada, jei „normalus“ reiškia „atitinkantis pripažintą vidurkį“.
Natūralus vaikščiojimas – visiškai kita perspektyva. Visi gamtoje gyvenantys gyvūnai vaikšto natūraliai. Šiai grupei priklauso ir visi žmonės be batų – vieninteliai „gryni“ vaikštantieji planetoje. Visi kiti dėl avimų batų vaikštome su skirtingais trūkumais. Sunku net įsivaizduoti, kiek mūsų pėdų bei laikysenos negalavimų tiesiogiai ar netiesiogiai kyla būtent dėl avalynės sukeltų eisenos sutrikimų.
Vasara – trys mėnesiai, per kuriuos galime atsiimti bent dalį to, kas mums priklauso prigimties teise.
Nusiaukite batus. Žolė laukia.
Straipsnio moksliniai pamatai parengti pagal podiatro Williamo A. Rossi, D.P.M. publikaciją „How Shoe Design Affects The Foot’s Complex Movement Function“ (originalas: unshod.org/pfbc/pfrossi2.htm). W. A. Rossi keturiasdešimt metų konsultavo JAV avalynės pramonę ir yra vienas autoritetingiausių šios srities specialistų.
Norėdami, kad jūsų eisena, bėgimas ar judesys būtų išanalizuotas profesionaliai, registruokitės judesio analizei 4Active centre. O jei reikia tinkamų batelių sportui ar darbui – individualus batelių parinkimas padės rasti tuos, kurie kuo mažiau trukdo pėdai dirbti.
Treniruotės ištisus metus
