Sveiko bėgimo stovyklos

Olimpinis rutulio stūmikas Ryanas Crouseris gali būti vienas žmogus, bet jis iš esmės valgo už tris. Visą dieną valgydamas, įskaitant penkių kiaušinių omletą, ketvirtį kilogramo kalakutienos dešros, du dubenėlius avižinių dribsnių su mėlynėmis, kilogramą maltos jautienos arba vištienos ir 12 uncijų (340 gr.) ryžių, t. y. tiek maisto, kad jo užtektų tik vakarienei, maisto produktų sąskaitos išauga.

Crouser CNBC sakė, kad maistą gamina kaip keturių asmenų šeimai, vieną porciją atiduoda savo draugei, o kitas tris porcijas suvalgo pats. Savaitinė kelionė į „Sam’s Club” parduotuvę jam atsieina apie 200-250 JAV dolerių. Tai yra apie 1 000 JAV dolerių maisto produktams per mėnesį – daugiau nei dvigubai daugiau nei vidutinės amerikiečių namų ūkio išlaidos, kurios sudaro 475,25 JAV dolerio.

„Žiūriu į tai taip, kad tai gana didelė investicija į mano sportinius rezultatus, – sakė Crouseris.

Norėdamas išlaikyti savo ūgį (180 cm ūgio ir 320 svarų (145 kg) ir išlikti konkurencingas kaip pasaulio rekordininkas ir dukart olimpinis čempionas, kuris prieš šį mėnesį vyksiančias Paryžiaus olimpines žaidynes tikisi iškovoti trečią medalį, Kroseris per dieną suvartoja apie 5 000 kalorijų. Dideles išlaidas maistui jis vertina panašiai kaip darbo išlaidas, todėl, nepaisant didesnių sąskaitų, perka žole šeriamą jautieną ir ekologiškus produktus.

„Jei gaunu kokybiškesnį maistą, gaunu kokybiškesnes treniruotes”, – sakė jis. „Neabejotinai galiu pasakyti, kad geriau treniruojuosi ir geriau pasirodau. Kaip investicija, tai yra finansiškai prasminga.”

Tačiau pasiruošimo olimpinėms žaidynėms sąnaudos neapsiriboja vien tuo, kas patenka ant pietų stalo. Profesionalaus sportininko treniruotės yra brangios, o didelė kaina, norint net atvykti į žaidynes, jau nekalbant apie pragyvenimo šaltinį kaip nuolatiniam profesionalui, pavyzdžiui, Crouseriui, gali tapti reikšminga kliūtimi tiems, kurie tikisi varžytis didžiausioje sporto scenoje.

JAV sportininkai pasirengimui žaidynėms gali išleisti iki 100 000 JAV dolerių.

„Tai astronominė suma”, – „Mental Floss” sakė 2014 m. Sočio žiemos olimpinėse žaidynėse dalyvavęs skeletono bobslėjaus lenktynininkas Kyle’as Tressas. „Vien varžybų rogės kainuoja gerokai daugiau nei 10 000 JAV dolerių, o naujus bėgimo specialius batelius reikia pirkti po 1 000 dolerių. Tada dar reikia keliauti. Į kai kurias iš šių vietų, pavyzdžiui, slidinėjimo kurortą Prancūzijoje, nėra lengva nuvykti”.

Crouseriui šiek tiek finansiškai padeda rėmėjai, įskaitant bendradarbiavimą su maisto papildų kompanija „Thorne”, partnerystę su „Nike”, kuri jam moka kas ketvirtį reklamos atlyginimą, ir sporto valdymo organizacijos „USA Track & Field”, kuri padengia sportininko kelionės išlaidas. Net čempionas pripažįsta, kad būti nuolatiniu sportininku nebuvo savaime suprantamas dalykas, nors ir kilęs iš olimpinių lengvosios atletikos varžybų dalyvių šeimos. Prieš 2016 m. debiutą olimpinėse žaidynėse Kroseris 2015 m. Teksaso universitete siekė magistro laipsnio ir prisipažino, kad finansinė parama ir stabilumas palengvino jo nerimą dėl profesionalių varžybų.

„Šiuo metu man tai yra visiška paspirtis”, – 2019 m. „Forbes” sakė Crouseris. „Man tai labai reikalinga, nes jaučiu, kad galiu tam visiškai atsiduoti.”

Finansinė pagalba iš asmeninių pajamų

Kiti olimpiečiai nėra taip finansiškai remiami kaip Crouser. Šiaurės Karolinoje, gimęs Dylanas Beardas dirba 40 valandų per savaitę už „Walmart” skanėstų prekystalio, kad treniruotųsi olimpiniam 60 m barjerinio bėgimo atrankos bėgimui. Beardas, turintis visuomenės sveikatos magistro laipsnį, taupo savo „Walmart” atlyginimą, kad padengtų kelionės į Paryžių išlaidas (nors Tarptautinis olimpinis komitetas padengia daugelio sportininkų išlaidas). 25-erių metų vaikinas tuo didžiuojasi.

„Galų gale mano vardas yra susijęs su tuo, ką darau, – sakė jis. „Taigi taip, aš dirbu „Walmart” parduotuvėje delikatesų skyriuje, bet tai vis tiek reprezentuoja mane, o tai reprezentuoja daugelį kitų žmonių.”

Kiti būsimieji olimpiečiai treniruotes derina su darbu biure nuo 9 iki 5, o kiti pragyvena iš sodininkystės ar odontologijos.

Nors šie sportininkai gali rungtyniauti aukščiausiame savo sporto šakų lygyje, net ir tapus olimpiniu čempionu neužtenka tapti finansiškai stabiliu. Nors uždarbis įvairiose šalyse skiriasi, JAV olimpinis komitetas aukso medalių laimėtojams skiria 37 500 JAV dolerių, sidabro medalių laimėtojai uždirba 22 500 JAV dolerių, o bronzos medalių laimėtojai gauna 15 000 JAV dolerių.

Jeigu skaičiuosime, kad tai vienintelės sportininko pajamos per 4 metus, o visų JAV dirbančiųjų metinių pajamų mediana 2023 m. buvo 48 060 JAV dolerių (apie 4000 JAV dolerių per mėnesį).

Sportininkams, nesusidūrusiems su varžybų išlaidomis be jokio finansinio saugumo garantijų, palyginti menkos olimpiečių pajamos gali būti smūgis svajonėms.

„Būti be rėmėjų, negauti atlyginimo ir nepakankamo finansavimo sporto šakoje labai atsiliepia JAV komandos sportininkams, treneriams ir mūsų įrangai”, – „Vice” sakė baidarių sprinto olimpietė Shaye Hatchette.

JAV olimpinis ir parolimpinis komitetas padidino pastangas remti sportininkus, įskaitant 1,3 mln. dolerių stipendijų mokymuisi 2023 m. ir draudimo įmokų padengimą savo olimpiečiams ir parolimpiečiams, taip pat pradedantiesiems sportininkams, kaip teigiama 2023 m. jų ataskaitoje. Pirmadienį komitetas paskelbė kampaniją, kurios tikslas – surinkti 500 mln. dolerių, kad prieš 2028 m. olimpines žaidynes Los Andžele būtų investuota į JAV sportininkų švietimo galimybes, inovacijas ir sveikatingumą.

Dėl finansinio neapibrėžtumo, susijusio su buvimu olimpiniu sportininku, varžybų dalyviai vis dažniau pasikliauja rėmėjų parama. Nors sportininkams, turintiems nedidelį biudžetą, šios partnerystės su prekės ženklais yra pelningos, jos tapo nusistovėjusiais reklamos būdais ir prekės ženklo žinomumo didinimo pratybomis. Tokiems sportininkams, kaip LeBronas Jamesas, kurie kasmet uždirba milijonus iš atlyginimo ir prekių ženklų paramos, šis susitarimas yra pelningas. Tačiau kai kuriems olimpinių žaidynių dalyviams to tiesiog per daug.

„Žinodami, kad be finansavimo tos svajonės tampa sunkiau pasiekiamos, daugelis nusprendžia palikti sportą”, – sakė Hatchette’as. „O tie, kurie nusprendžia likti, turi būti patenkinti, kad išleidžia beveik viską, ką uždirba, kad galėtų treniruotis tokiu lygiu.”

paruošta pagal pagal Fortune straipsnį.

---

2023 metų Lietuvos nacionalinės sporto agentūros pranešime skaitome:

Šiuo metu valstybės stipendija mokama 179 sportininkams.

Iki 2022 m liepos 1 d. didžiausia valstybės stipendija buvo 1242 Eur, mažiausia – 138 Eur.

Šiuo metu (nuo 2023 m) šie dydžiai pakilę atitinkamai 2793 Eur ir 735 Eu

Iki įsigaliojant naujai Sporto įstatymo redakcijai ją gavo 134 atletai. Valstybės stipendijos mokamos 17 sporto šakų atstovų.

Daugiausia valstybės stipendijų – 29 – gauna krepšininkai, 24 – irkluotojai, 13 – plaukikai, 11 – baidarių ir kanojų irklavimo atstovai.

„Valstybės stipendininkų skaičius priklauso ne tik nuo Sporto įstatymo pasikeitimų, bet ir nuo sporto šakų pasiektų rezultatų aukščiausio lygio varžybose.

8 sporto šakose stipendininkų skaičius išliko toks pat arba sumažėjo.

Gaila, kad lengvaatlečių, gaunančių stipendijas, beliko tik 4, tačiau be disko metikų Mykolo Aleknos ir Andriaus Gudžiaus bei ieties metikės Livetos Jasiūnaitės kiti sportininkai nepateko tarp 16 stipriausių pasaulio arba 8 pajėgiausių Europos atletų.

Informacija apie 2023-24 metų finansavimus galite rasti: https://am.ltusportas.lt/infografikai/federaciju_finansavimas_2024

---

O kiek realiai kainuoja sportuoti aukštame lygyje:

Tiesiog paskaičiuokite pagal save, čia idėjos 10 mėnesių treniruočių ciklui per metus.