Siūlome interviu su šiuo metu turbūt garsiausiu šios distancijos treneriu Laurent Mewly – Femkes Bol treneriu.

Straipsnis publikuotas Prancūzijos portale: https://dicodusport.fr/blog/laurent-meuwly-entraineur-de-femke-bol-une-dynamique-de-performance-aux-pays-bas/

Vertimas neprofesionalus.

Laurentas Meuwly („Femke Bol” treneris): „Dinamiškas pasirodymas Nyderlanduose”.

Lengvoji atletika – Interviu su Laurentu Meuwly, Femke Bol, Lieke Klaver treneriu, taip pat atsakingu už barjerinį bėgimą ir 400 m bėgimą Nyderlanduose. Šveicarijos treneris yra vienas iš pagrindinių asmenų, lėmusių Nyderlandų, kurie per pastaruosius dvejus metus tapo svarbiausia lengvosios atletikos šalimi, sėkmę. Jis paaiškina Nyderlandų sėkmės raktus, taip pat dinamišką savo grupės sėkmę, kai sportininkai nuolat patenka į didžiuosius finalus. Per daugelį metų Laurentas Meuwly tapo pasauliniu etalonu.

Paskelbta 11 rugsėjis 2023 13.24pm

Autorius: Etienne Goursaud

Laurentas Meuwly: „Nuo Tokijo iškovojome 22 medalius”.

Pasaulio čempionatas Nyderlandams buvo sėkmingas – iškovoti 5 medaliai. Tai kelerių metų darbo vaisius. Kas lėmė, kad būtų pasiektas aukštas rezultatų lygis?

Laurentas Meuwly (Olandijos aukšto meistriškumo centro sprinto ir sprinto su kliūtimis treneris): Manau, kad tai galima paaiškinti keliais veiksniais. Prieš šiuos medalius mes laimėjome keturis Judžine (Eugene, 2022 m. pasaulio čempionate) ir aštuonis Tokijo olimpinėse žaidynėse. Tai veiksnių derinys. Aukšto lygio sportas Nyderlanduose yra labai svarbus. Olimpinis komitetas spaudžia federacijas daryti viską, kad jos būtų sėkmingos.

Kaip tai pavyksta?

Teikiama reali finansinė parama, bet pirmiausia – žmogiškieji ištekliai. Olimpiniame centre dirba mitybos, biomechanikos ir fiziologijos specialistai. Turime puikią medikų komandą. Ir, manau, unikalu, kad čia dirba dauguma geriausių šalies sportininkų. Tai yra 90-95 proc. sportininkų, besitreniruojančių toje pačioje vietoje. Su profesionaliais treneriais ir darbuotojais.

Tikriausiai tai kvailas klausimas, bet ar esate profesionalus treneris?

Būtent. Buvau nacionalinis treneris Šveicarijoje. 2018 m. pabaigoje su manimi susisiekė Nyderlandai ir pasiūlė prisijungti prie jų personalo, koordinuoti barjerinio bėgimo varžybas ir estafetes 4×100 ir 4×400 m. Jie turėjo projektą priartėti prie pasaulio elito 400 m, 400 m barjerinio bėgimo ir 4×400 m bėgimo rungtyse, iki kurių jiems buvo labai toli. Per dvejus metus pavyko atlikti gerą darbą. Tokijuje laimėjome sidabrą vyrų 4×400 m estafetėje. Femke Bol iškovojo bronzą. Nuo to laiko laimėjome medalius visuose svarbiausiuose lauko ir uždarų patalpų čempionatuose. Įskaitant Tokijo olimpines žaidynes, dabar esame iškovoję 22 medalius.

Laurentas Meuwly: „Net ir tada, kai tau sekasi, turi kelti sau klausimus”.

Iš šalies žiūrint susidaro įspūdis, kad nuo 2016 m. Europos čempionato Amsterdame viskas klostėsi sklandžiai.

Sakykime, kad pradėjome turėti pirmuosius išskirtinius sportininkus. Turiu omenyje Dafné Schippers (2015 m. pasaulio čempionę ir Europos 200 m bėgimo rekordininkę (21,63), Sifan Hassan ir net Femke Bol. Tačiau kiekvienoje šalyje yra išimčių. Ne tai lemia jūsų ilgalaikę sėkmę. Žinoma, norint laimėti medalius, reikia sistemos. Bet jums reikia tikros sistemos, kad patektumėte į medalių lentelę, į vietų lentelę (reitingą, kuriame surašyti visi finalininkai. Už 8 vietą gaunamas vienas taškas, už 7 vietą – du taškai ir t. t.), taip pat rezultatai jaunimo lygmeniu.

2018 m. pabaigoje buvo įgautas didelis pagreitis, kuris sustiprėjo 2020 m. Į vyriausiojo trenerio postą sugrįžus Charlesui van Commenee. Jis buvo išvykęs į Jungtinę Karalystę, kur vyko Londono olimpinės žaidynės, o vėliau grįžo į Nyderlandus. Jis atsivežė kitokį požiūrį į aukštus rezultatus ir kasdienio darbo skubumą.

Kaip ši skuba atsispindi jūsų darbe?

Išėjimas iš savo komforto zonos, kaip sportininko ir trenerio. Iššūkis sau, kai treniruotės ir varžybos nepateisina lūkesčių. Ieškoti būdų, kaip pasikeisti ir susigrąžinti sėkmę. Negalite laukti, kol tai praeis. Ir net kai jums sekasi, turite rasti būdų, kaip tobulėti. Turite dirbti ties detalėmis kiekviename lygmenyje. Mityboje, atsigavime. Bet taip pat psichologiniame pasirengime ir biomechaninėje bei judesių atlikimo analizėje. Kad iš sportininkų ir jų turimo personalo būtų galima išgauti maksimalią naudą.

Laurent Meuwly: „Medicinos ir techninis personalas, viskas sportininkams suteikiama nemokamai”.
Šiandien vis dar mokotės.

Žinoma, kad mokausi. Budapešte iškovojome penkis medalius. Galėjome turėti daugiau (jis turi omenyje Sifan Hassan kritimą 10 000 m bėgime ir Femkės Bol kritimą mišriame 4×400 m bėgime, kai abu galėjo parvežti namo bent sidabro medalį). To ir siekiame kelyje į Paryžių. Europos U23 ir jaunimo čempionatuose mums gana sėkmingai sekėsi (olandai užėmė 5-ąją vietą U20 medalių lentelėje, iškovoję septynis medalius, įskaitant du aukso, ir 3-iąją vietą U23, iškovoję devynis medalius, įskaitant keturis aukso). Visada esame pasirengę tobulėti ir stengiamės suprasti, ką galime patobulinti. Negalime užmigti ant laurų. Išliekame susitelkę į savo rezultatus.

Ar daug sportininkų Nyderlanduose gyvena iš savo sporto?

Galų gale, tai šiek tiek panašu į Prancūziją. Iš privataus sektoriaus gaunama mažai pinigų. Išskyrus įrangos gamintojus ir keletą rėmėjų geriausiems sportininkams. Didžiąją dalį paramos skiria valstybė. Sportininkai, olimpinėse žaidynėse ir pasaulio čempionatuose patekę tarp 8 geriausiųjų ir tarp 12 geriausiųjų savo disciplinos reitinge, gauna stipendiją. Tai parama kiekvieną mėnesį. Turime visas estafetes, kurios patenka į geriausių pasaulio sportininkų aštuonetą. Tai labai daug žmonių.

Bet kai treniruojiesi Olimpiniame centre, ten besitreniruojantiems sportininkams nemokamai suteikiamos patalpos, treneris, fizioterapeutas, fizinio rengimo specialistas, gydytojas ir kt. Ir tai turi didelę finansinę vertę. Už stažuotes/stovyklas užsienyje tokio lygio stipendijas gaunantiems sportininkams moka federacija.

Laurent Meuwly: „Didelė konkurencija su kitomis sporto šakomis”.

Ar Nyderlandus laikote įsitvirtinusia šalimi, ar vis dar besiformuojančia?

Manau, kad iki Tokijo olimpinių žaidynių buvome kylanti šalis. Tačiau iškovojome aštuonis medalius, o tai yra išskirtinis dalykas. Nuo to laiko nuolat patekdavome į pasaulio medalių lentelės pirmąjį aštuonetą. Stabilizuojamės ir įsibėgėjame. Turime savo stipriąsias puses, tokias kaip Sifan ir Femke, taip pat savo estafetes. Taip pat turime galimybių disko metimo ir rutulio stūmimo rungtyse. Nepamirštant mūsų septynkovininkių, kurios Tokijuje užėmė 2-ąją ir 3-iąją vietas (Anouk Vetter ir Emma Oosterwegel). Anouk Budapešte vėl buvo trečia.

Ar dar yra kur tobulėti?

Visada galime būti geresni, ypač kalbant apie jaunų sportininkų įtraukimą. Sutelkti dėmesį į gerus talentus. Yra disciplinų, kurios neprilygsta geriausioms. Turiu omenyje šuolį į aukštį, šuolį į tolį ir ieties metimą. Po to iškyla amžinas klausimas, ar finansinius išteklius skirti sritims, kuriose jums sekasi ir jau turite talentų, ar sritims, kurias norite plėtoti ir visur šiek tiek „apipurkšti”. Turite rasti tinkamą derinį. Vis dar yra galimybių padaryti geriau, bet Nyderlandų dydžio šaliai tai yra pakankamai gerai. Mums taip pat reikia stabilizuotis.

Kokios sporto šakos konkuruoja Nyderlanduose? Dažniausiai galvojame apie futbolą.

Komandinės sporto šakos apskritai. Tinklinis turi labai sėkmingą programą, kaip ir rankinis (2019 m. olandai nuėjo visą kelią iki pasaulio čempiono titulo). Ledo ritulys taip pat demonstruoja gerus rezultatus. Individualiose sporto šakose yra plaukimas, irklavimas ir dviračių trekas. Ir, žinoma, daugiausiai medalių atnešanti nacionalinė sporto šaka – greitasis čiuožimas (disciplina, kurioje Nyderlandai sutriuškina varžovus kiekvienoje olimpiadoje). Akivaizdu, kad šioje sporto šakoje nedalyvauja 200 šalių, kaip lengvosios atletikos varžybose, o su olandų turima patirtimi laimėti medalį tampa „lengviau”. Žinau, kad Prancūzijoje tai kartais būna pasiteisinimas, konkurencija iš kitų sporto šakų ir komandinių sporto šakų. Kad reikia daug sportininkų. Bet Prancūzija nėra vienintelė šalis, kurioje yra komandinių sporto šakų.

Laurentas Meuwly: „Sportininkai turi sugebėti prasimušti į pasaulio ir olimpines žaidynes”.

Ar Nyderlandų sporto politika yra gana elitistinė, ar norima atvirumo?

Ji gana elitistinė ta prasme, kad tikrai norime į olimpines žaidynes ir pasaulio čempionatus siųsti geriausius. Jie turi sugebėti įveikti bent vieną rungtį ir patekti tarp 24 geriausiųjų. Jei esi tik reitinge, to nepakanka. Turime nacionalinius minimumus, kuriuos reikia pasiekti ir kurie atitinka 24-ių geriausiųjų vietas, kiekvienoje šalyje jų yra po tris. Manau, kad tai geras kriterijus, nes nuvykus į olimpines žaidynes ar pasaulio čempionatą, nėra daug sportininkų, kurie iškrenta po startinio pasirodymo. Tai suteikia delegacijai gerą dinamiką. Kita vertus, per Europos čempionatus esame daug atviresni, nes manome, kad tai puikus būdas jauniems sportininkams atrasti save. Sprendimą priimame atsižvelgdami į visus, kurie patenka į atranką.

Ar nekyla pavojus nesuteikti sportininkui pasaulinio lygio patirties?

Nemanau, kad taip. Pasaulio čempionatas nėra skirtas eksperimentams. Manau, mums pasisekė, kad turime tiek daug čempionatų – ir uždarų patalpų, ir lauko. Ir nemanau, kad sportininkams darome kokią nors paslaugą, jei priimame juos pagal kvietimus, kai ir taip yra tiek daug sportininkų. Taip, tai pirmoji patirtis, bet yra didelė rizika, kad ji bus neigiama. Aš labiau pritariu tam, kad Europos ir uždarų patalpų čempionatai būtų atviri, kad sportininkai įgytų daugiau patirties.

Laurent Meuwly: „Didieji nacionaliniai kanalai transliuoja lengvąją atletiką”.

Prancūzijoje sunku pamatyti lengvąją atletiką per televiziją. Kaip yra ten, kur dirbate?

Tai gana paprasta. Didieji nacionaliniai kanalai rodo Deimantinę lygą arba svarbiausius čempionatus. Mes naudojamės tuo, kad Femke gerai pasirodo. Tačiau jaučiame visuomenės susidomėjimą stebėti šias varžybas. Todėl ir Nyderlandai investuoja į šių varžybų transliacijas.

Tai taip pat turėtų paskatinti jaunus žmones imtis lengvosios atletikos.

Visiškai. Mums naudingas toks platinimas, toks žiniasklaidos dėmesys. Tai padeda sportininkams, kurie dar tik pradeda sportuoti klubuose, kurie domisi šiomis disciplinomis, ir mūsų geriausiems sportininkams.

Kaip manote, ar tai gali būti kliūtis Prancūzijoje?

Tai tikrai yra veiksnys. Konkuruojant kitoms sporto šakoms, kurios žiniasklaidoje nušviečiamos daug labiau. Tačiau aš lieku įsitikinęs, kad geriausių sportininkų rezultatai sukuria kitokią dinamiką. Pastaruosius 4-5 metus Prancūzijoje rezultatai nebuvo labai geri. O artėjant olimpinėms žaidynėms niekas nesijaudino. Prireikė daug laiko, kad situacija būtų suvokta. Jei rezultatai būtų geresni, manau, visuomenė būtų labiau susidomėjusi. Taip pat ir jaunimo susidomėjimas. Trūksta didelių charizmatiškų asmenybių. Yra Kevinas Mayeris, bet mes mažai jį matome, nes jis užsiima kombinuotomis varžybomis. Ir jis turi daug traumų.

Laurent Meuwly: „Aš reikalauju grupės dinamikos”.

Turite daug pasaulinio lygio sportininkų. Koks yra jūsų grupės sėkmės raktas?

Grįžtu prie to, ką sakiau. Tačiau tip pat noriu pabrėžti grupės dinamiką. Nors esame individualus sportas, daug treniruojamės kartu. Sportininkai spaudžia vieni kitus. Vieniems geriau sekasi greitis, kitiems – ištvermė, tretiems – jėga. Kiekvienoje treniruotėje jie atiduoda visas jėgas. Individualioje sporto šakoje tai gana unikalu. Per estafetes daug dėmesio skiriame komandiniam darbui. Sportininką, kuris šiek tiek atsilieka, tempia tie, kurie yra geros formos, ir atvirkščiai. Tada grįžtu prie pasirodymo svarbumo. Reikia atkreipti dėmesį į detales ir mesti sau iššūkį, net kai pavyksta.

Stéphane’as Diagana kalbėjo apie lyderiavimo svarbą. Jūs turite Bol, Klaver, Kiełbasińską ir kitus. Mes esame pačiame jų viduryje.

Tai gana unikali treniruočių grupė. Sportininkai visada yra akiratyje. Ir gali nuolat matuotis su labai stipriais sportininkais. Norėčiau grįžti prie to, kad kiekviena turi savo stilių. Dėl to kiekviena sportininkė pasinaudoja tuo, kad kita yra stipri kurioje nors srityje, kad priartėtų prie jos. Varžybose sportininkės yra konkurentės, tačiau jaučiama didelė pagarba. Visada lengviau dalytis akimirkomis kartu. Tai sukuria dinamiką, kurios neturi vienas. 400 m ir 400 m barjerinis bėgimas yra labai sunkios disciplinos. Ir jei visą laiką būsi vienas, ilgainiui tai gali tave nualinti.

Laurentas Meuwly: „Prancūzijoje matau daug trenerių, kurie dirba jau seniai, nors jiems nelabai sekasi.

Prancūzijoje susidaro įspūdis, kad kiekvienas yra savo kampelyje.

Prancūzijoje yra tiek daug profesionalių trenerių dėl valstybinės sistemos, centrų, kad nėra jokios centralizacijos. Suprantu, kad Prancūzija yra didesnė šalis nei Nyderlandai, bet vis tiek esu įsitikinęs, kad turėtų būti grupavimas pagal disciplinas. Centrai turėtų būti tikrai specializuoti. Jie turėtų stengtis suburti geriausius sportininkus pagal disciplinas. Tai galėtų būti gerai.

Esu skaitęs, kad drastiškų pokyčių rezultatuose galima pamatyti tik po 10-15 metų. Aš su tuo nesutinku ir sureagavau socialiniuose tinkluose. Per trumpą laiką galima daryti įtaką žmonėms, ypač tiems, kurie gali tapti finalininkais. Galite daryti įtaką jų rezultatams ir tam neprireiks 10-15 metų. Prisipažinsiu, kad tai taip pat stabdo mane nuo eksperimento Prancūzijoje. Ten labai mažai noro keistis. Pavyzdžiui, matau daug trenerių, kurie ten dirba jau ilgą laiką, nors jiems nelabai sekasi.

Mažai klausiama, niekas nežiūri į sportininkų poreikių, kad padėtų jiems pasiekti geresnių rezultatų. Išvykau į Nyderlandus, nes pajutau šią aukšto lygio ir rezultatų dinamiką. Šią kasdienę būtinybę dirbti siekiant aukščiausių rezultatų. To Prancūzijoje tikrai nejaučiu. Ir pats to pakeisti negaliu. Reikia tikro suvokimo ir noro iš esmės pakeisti požiūrį.

Etienne Goursaud – žurnalistas ir sporto mėgėjas. Buvęs futbolininkas, kai raumenys leido, buvo sportininku. Užaugęs stebėjo 2004 m. Thomaso Voecklerio žygdarbį, legendinį paskutinį Eunice Barber šuolio į tolį bandymą 2003 m. pasaulio lengvosios atletikos čempionate, taip pat Zidane’ą, Omeyerį ir Titou Lamaisoną.