Lengvoji atletika – viena seniausių ir istorija turtingiausių sporto šakų. Bet net ilgamečiai gerbėjai kartais nustebsta, kai sužino kai kuriuos faktus iš šio sporto praeities. Štai septyni įdomiausi, linksmiausi ir netikėčiausi faktai, kurie garantuotai nustebins.
1. Jesse Owens: penki pasaulio rekordai per 45 minutes
1935 m. gegužės 25-ąją universiteto atletikos varžybose Ann Arbore (JAV, Mičigano valstija) Jessas Owensas padarė tai, ko niekas niekada nebuvo padaręs – ir kas liko niekada nepakartota: per vos 45 minutes jis susilygino su pasaulio rekordu 100 jardų bėgime (9,4 sek.) ir pagerino pasaulio rekordus šuolyje į tolį (8,13 m – šis rekordas išsilaikė net 25 metus!), 220 jardų bėgime (20,3 sek.) ir 220 jardų bėgime per kliūtis (22,6 sek.). Visa tai – tą patį vakarą, kai Owensas skundėsi nugaros skausmu ir svarstė, ar apskritai startuoti. Sportinė žiniasklaida šį pasirodymą dažnai vadina „didžiausiomis 45 minutėmis sporto istorijoje”.
2. Usain Bolt prieš Jesse Owens: skirtumas – vienas žingsnis
Usainas Boltas 2009 m. Berlyne pasiekė pasaulio rekordą 100 m bėgime – 9,58 sek. Jessie Owens’as 1936 m. bėgo 10,2 sek. Skirtumas atrodo nemažas. Tačiau sporto žurnalistas Davidas Epsteinas savo TED kalboje parodė stulbinantį skaičiavimą: jei Owensas būtų bėgęs modernia gumos taktiniu danga (kuri sugražina energiją, o ne absorbuoja ją kaip klinčių takas), jo rezultatas automatiškai pagerėtų iki 9,77 sek. – atsilikimas nuo Bolto 2013 m. Pasaulio čempionato laiko būtų tik… vienas žingsnis. Šimtmečio pažanga – tik vienas žingsnis.
3. Karo imtynės – buvusi olimpinė sporto šaka (rimtai!)
Virvės traukimas, o seniau vadinama Karo imtynės (Tug of War) buvo oficiali olimpinė disciplina nuo 1900 iki 1920 metų – ir buvo priskirtos lengvosios atletikos programai! Per tą laikotarpį Didžioji Britanija surinko daugiausiai medalių, įskaitant du aukso. 1920 m. Antverpeno žaidynėse disciplina buvo išbraukta. Pasaulio virvės traukimo čempionatai rengiami iki šiol – gal ateina laikas jai grąžinti į olimpinę programą?
4. Išankstinis (Fals) startas – greičiau nei galvojate (ir lėčiau, nei manote)
Pagal World Athletics taisykles klaidingas/išankstinis startas fiksuojamas, jei atletas pajuda mažiau nei 0,10 sekundės po startinio šūvio. Kodėl toks slenkstis? Nes žmogaus smegenys fiziologiškai negali išgirsti garso, apdoroti jo ir perduoti impulso raumenims greičiau nei per 0,10 sek. Jei sportininkas pajuda anksčiau – jis turėjo pradėti judėti prieš pat šūvį, vadinasi – klaidingai startavo. Šis slenkstis grindžiamas neurobiologiniais tyrimais ir yra standartinis visame pasaulyje.
Mokslinis pagrindas
Taisyklė remiasi auditorinio reakcijos laiko tyrimais, pradedant XX a. vidurio neurobiologiniais darbais. Idėja paprasta: garso signalas turi keliauti per ausį → klausos nervą → smegenų žievę → motorinius neuronus → raumenis. Ši grandinė užima laiką. Dauguma tyrimų rodo, kad net optimaliomis sąlygomis šis kelias negali būti įveiktas greičiau nei per ~100 ms. IAAF (dabar World Athletics) šią ribą patvirtino ir įtvirtino taisyklėse.
Kodėl tai ginčijama
Čia prasideda įdomiausia dalis, ir ginčai eina keliomis kryptimis:
Pirma, individualūs skirtumai. Kai kurie sporto fiziologai teigia, kad elitinių sprintininkų nervų sistema per metų treniruotes gali adaptuotis taip, kad nervinės impulsų perdavimo grandinė sutrumpėja. Keletas tyrimų parodė, kad aukšto lygio atletai kartais fiksuojami su reakcijos laikais 95–99 ms – techniškai virš ribos, bet labai arti jos. Klausimas: ar tikrai negalima reaguoti per 98 ms?
Antra, garso stimulo komplikacijos. Startas nėra tik garso signalas – blokeliai vibruoja, atletas jaučia vibracijas, kaimynų judesius ir kitus stimulus. Kai kurie mokslininkai teigia, kad atletas kartais reaguoja ne į garsą, o į šiuos sudėtinius dirgiklius – ir teoriškai gali tai padaryti greičiau nei 100 ms, tačiau be jokio sukčiavimo.
Trečia, taisyklės evoliucija sukėlė didžiausią audrą. 2010 m. World Athletics įvedė vadinamąją „nulinės tolerancijos” politiką: anksčiau vienas klaidingas startas leido startuoti toliau (buvo pateikiamas įspėjimas, bet startuoti buvo galima dar kartą), o nuo 2010 m. bet koks – iškart diskvalifikacija. Būtent tais metais Pasaulio čempionate Daegu Usain Bolt buvo diskvalifikuotas 100 m finale (jo reakcijos laikas: 0,104 sek. – vos 4 tūkstantosios virš ribos). Tai sukėlė milžinišką audrą: sportininkai, treneriai ir net kai kurie mokslininkai klausė, ar toks mechaniškas taisyklės taikymas yra teisingas.
Ketvirta, matavimo technologijos tikslumas. Pačiuose blokeliuose yra jėgos jutikliai, matuojantys slėgio pasikeitimą. Kai kurie tyrinėtojai diskutavo, ar skirtingų gamintojų įrenginiai vienodai tikslūs, ir ar slėgio pokytis ties blokeliu tikrai sutampa su raumenų susitraukimo pradžia.
Apibendrinant
Mokslinis principas – kad žmogus negali sąmoningai reaguoti į garsą greičiau nei ~100 ms – iš esmės tvirtas ir plačiai palaikomas. Ginčas kyla ne dėl pačios neurobiologijos, o dėl to: ar 0,10 sek. yra teisinga universali riba visiems žmonėms, ar ji turėtų būti šiek tiek lankstesnė atsižvelgiant į elitinių sportininkų fiziologiją? Ir ar nulinės tolerancijos politika yra sąžininga, kai klaida gali skirtis per 2–5 tūkstantąsias sekundės?
5. Pirmasis olimpinis čempionas buvo… virėjas
Pirmieji užfiksuoti senovės Olimpijos žaidyniai vyko 776 m. pr. Kr. Ir žinote, kas laimėjo vienintelę to meto rungties – 192 metrų stadion‘o bėgimą? Koribonas iš Eliso – ne karys, ne aristokratas, o virėjas. Tikras šefas-čempionas. Jo pergalė pradėjo tradiciją, gyvuojančią iki šiol – Olimpiados nugalėtojų vardai buvo oficialiai registruojami. Koribonas tapo pirmuoju laimėtoju olimpiečiu visoje istorijoje.
6. 100 metų vyras bėga greičiau nei jūs manote
Indas Fauja Singhas 2011 m., sulaukęs 100 metų amžiaus, per vieną dieną pagerino 8 pasaulio rekordus šimtamečių kategorijoje – 100, 200, 400, 800, 1500, 3000, 5000 m ir mylios bėgime. Detalė, kuri šokiruoja: dėl sveikatos problemų jis iki 5 metų amžiaus apskritai nemokėjo vaikščioti. Sportuoti pradėjo tik sulaukęs 89-erių.
7. Nuo 776 m. pr. Kr. iki Birmingamo 2026: tradicija tęsiasi
Šiemet rugpjūčio mėnesį Birmingame prasidės 27-asis Europos lengvosios atletikos čempionatas. Kiekviena rungtis primins tuos pačius principus, kuriems tarnauja sportas jau daugiau nei 2 800 metų: greitis, jėga, ištvermė ir drąsa. Nuo vieno virėjo, bėgusio atkarpą antikos amžiais, iki 1 600 šiuolaikinių atletų, siekiančių aukso Aleksandro stadione – čia ir slypi lengvosios atletikos magija.
Šaltiniai: Olympics.com – Jesse Owens vs Bolt | KickassFacts | OhMyFacts – 27 faktai | TutorialsPoint – Surprising Facts | History.com – Bolt rekordas