Kauno „Žalgirio“ istorijos analizės elementai (1990–2025)
1. Ankstyvoji nepriklausomybės epocha: simbolis ir finansinis sukrėtimas (1990–2003)
Po Nepriklausomybės atkūrimo „Žalgiris“ atsidūrė pereinamojoje ekonominėje eroje. Sovietinės dotacijos dingo, rėmimo sistema žlugo, o klubas, nepaisant sėkmės aikštėje, atsidūrė ant finansinio išnykimo ribos.
Žalgirio komandos gydytojas Vytautas Vaikšnoras, tikėdamas klubo simboline galia, iš asmeninių lėšų padėjo išmokėti atlyginimus žaidėjams. Jo atsidavimas – iki pat finansinio žlugimo – tapo pavyzdžiu, kiek daug reiškė „Žalgiris“ ne vien kaip komanda, bet kaip vertybė.
2003 m. verslininkai ir tarp jų Mindaugas Plūkas, valdęs didžiąją akcijų dalį, perleido jas Arvydui Saboniui, manydamas, kad būtent jis yra vertybiškai tinkamiausias žmogus vesti klubą pirmyn. Tai atvėrė naują etapą pergalių Europos arenose link.
2. Bankų įtaka ir sirgalių paramos fondas (2006–2012)
2006 m. „Snoras“ įsigijo dalį akcijų, bet galiausiai atsitraukė, nesilaikydamas rėmimo pažadų. 2009 m. klubo kontrolę perėmė Vladimiras Romanovas, tačiau chaotiškas jo valdymas dar labiau destabilizavo situaciją – dažni trenerių ir žaidėjų keitimai, neskaidri finansinė padėtis.
Tuo pat metu sirgaliai ir Kauno verslininkai įsteigė „Žalgirio fondą“, bandydami finansiškai paremti klubą, tačiau fondas greitai buvo nustelbtas akcininkų kontrolės. Kauno miesto savivaldybė tęsė kasmetinę paramą, mat didžioji dalis visuomenės laikė „Žalgirį“ miesto identiteto dalimi.
2011 m. Kaune atidaryta nauja arena – modernus sporto centras, finansuotas iš viešųjų lėšų. Jos pelnas turėjo remti komandą, tačiau kilo klausimų dėl viešojo ir privataus intereso persipynimo.
3. Paulius Motiejūnas: nuo generalinio direktoriaus iki stambaus akcininko (2013–2023)
Po Ūkio banko griūties ir Romanovo pasitraukimo, Paulius Motiejūnas perėmė klubo kontrolę. Jis suvaldė skolas, padidino biudžetą ir integravo arenos bei klubo veiklą.
Kilo diskusijos dėl to, kad miesto turtas – arena – generuoja pajamas privačiai valdomam klubui. Tačiau klubas argumentavo, kad be šių pajamų būtų žlugęs.
Klubas taip pat dalyvavo keliuose teisiniuose ginčuose, tarp jų – su buvusiu treneriu bei sirgaliais, pašalintais iš arenos. Kai kurie ginčai pasiekė teismus dėl galimo viešojo intereso pažeidimo.
4. Technologijų įmonės atėjimas ir nauja era (2020–2025)
4.1. Tesonet/Okmanas investicija
2022 m. „Tesonet“, valdoma Tomo Okmano, įsigijo 25 % „Žalgiris Group“ akcijų. Paulius Motiejūnas įsigijo likusias akcijas iš Arvydo Sabonio, o šiam pasiūlytas garbės prezidento statusas.
Investicija žadėjo naują verslo modelį – tarptautinius prekės ženklus, IT sprendimus, pajamas nepriklausančias nuo vietos lankomumo. Įsteigtas startuolis „Žalgiris Ventures“.
Visgi ne visiems sirgaliams tai kėlė džiaugsmą. Kilo diskusijų dėl skaidrumo – kiek sumokėta už akcijas, ką tai reiškia bendruomenei, kuri ilgus metus klubą rėmė be atlygio.
4.2. Bilietų kainų augimas ir perkamoji galia
2025 m. sezonui bilietų kainos šoktelėjo net 68–72 %. Pavyzdžiui, auksinė zona pabrango iki 2 308 €, o pigiausias abonementas siekė 447 € – tai daugiau nei trečdalis vidutinio atlyginimo Lietuvoje.
Daugeliui sirgalių, ypač studentams ir mažesnes pajamas turintiems, klubas tapo finansiškai nepasiekiamas. Palyginus su kitais Europos klubais, kainos išsiskiria savo dideliu santykiu su gyventojų perkamąja galia.
4.3. Sirgalių požiūris: boikotas ir vertybinės ribos
Sirgalių grupė „Green White Boys“ 2023 m. paskelbė boikotą, kai klubas ketino pasirašyti sutartį su žaidėju, anksčiau išniekinusiu „Žalgirio“ logotipą. Jie taip pat kritikavo klubo komercializaciją ir komunikacijos stoką.
Po derybų klubas pripažino jų pastabas – pažadėjo atsargiau rinktis žaidėjus, partnerius, atsisakyti menkaverčių produktų ir stiprinti bendruomenės ryšį.
5. Akcininkų klausimai: Sabonis, Motiejūnas, Okmanas ir kiti
Sabonis buvo laikomas klubo simboliu ir vienu iš akcininkų, tačiau 2022 m. pasitraukė, o jo dalį perėmė Motiejūnas.
2023 m. Motiejūnas tapo Eurolygos generaliniu direktoriumi ir „pardavė“ ar „perleido“ savo akcijas Pauliui Jankūnui. Nors buvo spekuliacijų dėl jo įtakos, jis viešai tai neigė.
Tesonet atstovas Jonas Karklys prisijungė prie valdybos, žadėdamas skaitmenizaciją, inovacijas ir tarptautinę plėtrą. Visgi kyla baimių, kad dėmesys technologijoms gali tolinti klubą nuo fanų.
6. Kultūros ir komercijos sankirta: išvados
- Istorinis identitetas. „Žalgiris“ gimė kaip simbolis, o ne projektas. Jį išlaikė idealizmas ir bendruomenė, o ne vien verslo planai.
- Viešosios lėšos. Klubas vis dar gauna paramą iš savivaldybės (~11 % biudžeto), o tai kelia klausimų apie viešojo ir privataus intereso ribas. Visas Žalgirio nuopolių etapas ir pakėlimoas paremtas investicijomis iš Kauno miesto biudžeto, bet dabar viskas liko asmeninėse nuosavybėje.
- Privatus valdymas. Po Pauliaus Motiejūno ir Tesonet atėjimo klubo finansai sustiprėjo, tačiau kainodara ir vertybės atitolino klubą nuo eilinio sirgaliaus.
- Sirgalių balsas. Boikotai parodė, kad fanai vis dar gali paveikti sprendimus – jeigu jų balsas organizuotas ir girdimas.
Galutinė mintis
Kauno „Žalgirio“ istorija – tai kelionė nuo sirgalių pasiaukojimo iki komercinio profesionalumo. Ar klubas sugebės išlaikyti pusiausvyrą tarp pelno ir vertybių – priklausys nuo savininkų / valdybos drąsos išlikti artimam bendruomenei.