Originali publikacija: https://pmc.ncbi.nlm.nih.gov/articles/PMC43782977
Daugiadisciplininiai tyrimai atskleidė, kad elektrai laidus žmogaus kūno kontaktas su Žemės paviršiumi (įžeminimas arba basakojystė) daro poveikį fiziologijai ir sveikatai.
Toks poveikis susijęs su uždegimų, imuninėmis reakcijomis, žaizdų gijimu, lėtinių uždegiminių ir autoimuninių ligų prevencija ir gydymu.

Šio straipsnio tikslas yra dvejopas: 1) informuoti mokslininkus apie tai, kas, atrodo, yra nauja uždegimo tyrimo perspektyva, ir 2) įspėti mokslininkus, kad eksperimentinių gyvūnų įžeminimo trukmė ir laipsnis (pasipriešinimas įžeminimui) yra svarbus, bet paprastai nepastebimas veiksnys, galintis turėti įtakos uždegimo, žaizdų gijimo ir navikų genezės tyrimų rezultatams.
Konkrečiai kalbant, organizmo įžeminimas sukelia išmatuojamus baltųjų kraujo kūnelių, citokinų ir kitų molekulių, dalyvaujančių uždegiminėje reakcijoje, koncentracijos skirtumus. Pateikiame keletą hipotezių, kuriomis paaiškinamas pastebėtas poveikis, remiantis dabartiniais mokslinių tyrimų rezultatais ir mūsų supratimu apie elektroninius ląstelių ir audinių fiziologijos, ląstelių biologijos, biofizikos ir biochemijos aspektus.
Eksperimentinis raumenų sužalojimas, vadinamas uždelstu raumenų skausmu, buvo naudojamas imuniniam atsakui stebėti įžemintomis ir neįžemintomis sąlygomis. Įžeminimas sumažina skausmą ir pakeičia cirkuliuojančių neutrofilų ir limfocitų skaičių, taip pat veikia įvairius cirkuliuojančius cheminius veiksnius, susijusius su uždegimu.
Išvada
Kaupiama patirtis ir moksliniai tyrimai įžeminimo arba basakojystės srityje rodo, kad atsirado paprasta, natūrali ir prieinama sveikatos strategija, padedanti kovoti su lėtiniu uždegimu, todėl gydytojams ir mokslininkams verta skirti rimtą dėmesį. Atrodo, kad gyvoji matrica (arba įžeminimo reguliacija, arba audinių įtemptumo ir matricos sistema), pati kūno struktūra, yra viena iš pagrindinių antioksidacinių apsaugos sistemų. Kaip paaiškinta šioje ataskaitoje, norint, kad ši sistema būtų optimaliai veiksminga, ją reikia retkarčiais įkrauti per laidų kontaktą su Žemės paviršiumi – visos planetos gyvybės „akumuliatoriumi”.